|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Tikėjimas ir nacionalinė santarvė Popiežiaus Pranciškaus padrąsinimas politiniams aplankytų Azijos šalių lyderiams Mindaugas Buika
Apginti demokratijos procesą Popiežius Pranciškus pastoracinėje kelionėje lankydamas dvi Azijos šalis, kuriose krikščionys sudaro nedidelę mažumą ir kuriose daugiau kaip keturi penktadaliai vietinių gyventojų išpažįsta budizmą (Mianmaras) arba islamą (Bangladešas), savo pokalbiuose su politiniais vadovais ir pilietinės visuomenės veikėjais pabrėžė bendražmogiškų artimo meilės, santarvės ir taikos vertybių įtvirtinimo svarbą. Tai iš tikrųjų aktualu, kadangi šios valstybės praeityje, iki XX amžiaus vidurio, patyrę Didžiosios Britanijos kolonijinį valdymą bei vėliau sunkią kovą už nacionalinį išsivadavimą, dabar susiduria su daugybe ekonominių, socialinių bei politinių problemų, kurias paaštrina etniniai konfliktai bei religiniai nesutarimai. Mianmare, turinčiame 52 milijonų gyventojų, priskaičiuojamos net 135 etninės grupės, įskaitant 8 tautybes, beveik 60 metų valdę kariškiai (19622012) tebeturi stiprias pozicijas. Šalies konstitucija patvirtina, kad kariškiams turi priklausyti 25 proc. parlamento vietų, kad jie administruoja kelias svarbias ministerijas, o iškilus krizinei situacijai turi teisę perimti valdžią (sugrąžinti diktatūrą). Todėl nereikia stebėtis, kad, atvykęs į Mianmarą lapkričio 27 dieną (vizitas tęsėsi iki lapkričio 30-osios), Šventasis Tėvas, prasilenkęs su įprastu diplomatiniu protokolu, pirmiausia susitiko su kariuomenės vadu generolu Min Aun Hlengu (Min Aung Hlaing) ir kitais vyriausiais kariškiais. Tik kitą dieną sostinėje Teipide įvyko oficialūs jo pokalbiai su Mianmaro prezidentu Htinu Kijavu (Htin Kyawu) ir faktiškąja šalies vyriausybės vadove bei užsienio reikalų ministre Aun San Su Či (Aung San Sun Kyi). Ši žymiausia Mianmaro politikė, kuriai už šalies demokratijos siekius 1991 metais, dar esant namų arešte, buvo suteikta Nobelio taikos premija. Aun San Su Či vadovaujama partija prieš porą metų laimėjo pirmuosius demokratinius rinkimus, tačiau ji pagal konstituciją negali užimti aukščiausių renkamų postų, nes buvo ištekėjusi už anglo ir jos vaikai turi Didžiosios Britanijos pilietybę. |
||
|
|
||
|
Kun. Vytenis Vaškelis
Viskas prasideda nuo prioritetų pasirinkimo. Dar prieš Adventą prasidėjęs lenktyniavimas, kuriame mūsų krašto mieste bus pastatyta gražiausia Kalėdų eglė, neturi tiesioginės sąsajos su Kristaus gimimo šventimu. Įspūdingais šviesos deriniais kerinčiai spindinti eglės dekoracija, daugelį kaip magnetas traukianti prie savęs, visada bus vadinama tik spalvingu daiktu, o Viešpaties apsireiškimas žemėje visada bus mums pasirinkimo iššūkis priimti Jėzų į savo širdį ir apsispręsti kardinaliai keisti gyvenimo kryptį ar gruodžio 25 dieną, vieną kartą per metus, atėjus į bažnyčią ir dalyvavus iškilmingose Gimusiojo garbei pamaldose, paskui paviršutiniškai su tam tikra nostalgija manyti: Kai prieš mėnesį aikštėje mačiau eglės įžiebimą, buvo linksmesnių įspūdžių... |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |