Gyvenimo audrose nepalūžęs
(Tęsinys. Pradžia nr. 46)
Antanas POCIUS
|
Saleziečių gimnazijoje Petras
Paulaitis mokėsi bitininko įgūdžių.
Estė (Paduvos provincija), 1926
|
Giminaitė Danutė Gliosienė apie P. Paulaičio gimtinę ir jo
mokslo metus prisiminė: Mano mergautinė pavardė Paulaitytė, senelis
ir Petro tėvas buvo tikri broliai. Senelių šeima ir Petro tėvas
gyveno kartu Kalnėnų kaime. Paskui broliui Kazimierui, mano seneliui,
Šakių valsčiuje, Plioriškių kaime, nupirko ūkį. Paulaičių ūkis nuo
Nemuno buvo visai netoli, iš vakarų pusės žaliavo gražus pušynas.
Už kelių kilometrų nuo Kalniškių Vokietijos siena. Petras buvo
labai gabus mokslui. Mokėsi Jurbarke, vėliau tęsti mokslų išvyko
į Italiją. Mano žiniomis, iš pradžių jis buvo pasiųstas į Vokietiją,
o netrukus išvyko į Italiją. Kai vasarą parvykdavo iš užsienio,
Petras dažnai atostogaudavo pas mus, savo pusbrolį Antaną Paulaitį.
Mano tėvas apsigyveno čia išėjęs į žentus. Per šventes suvažiuodavo
nemažai giminaičių. Petras su visais mokėjo gražiai bendrauti, todėl
patiko giminėms ir kaimynams. Jis visada domėjosi ne tik giminių,
bet ir kaimynų gyvenimu, kiekvienam rasdavo tinkamą žodį.
|