Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Latvių šventė

Laima DEBESIŪNIENĖ

Latvijos Respublikos ambasadorius dr. Einaras Semanis ir Gediminas Adlys

Lapkričio 18 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Auloje paminėtos 99-osios Latvijos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo metinės. Renginį organizavo KTU studentų korporacija „Tautito“ bei Lietuvių ir latvių draugija. Šventė prasidėjo įžanginiu Gedimino Adlio žodžiu. Jis visus pasveikino ir priminė, kad ši diena – pasiruošimas šimtmečio minėjimui. Paskui skambėjo Latvijos ir Lietuvos valstybiniai himnai. G. Adlys supažindino su Latvijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje dr. Einaro Semanio (Einars Semanis) sveikinimu. Pasidžiaugta, kad KTU minimos svarbios Latvijai datos, kad lietuvius ir latvius sieja ne tik kaimynystė, bet ir baltiška prigimtis, panašiu metu paskelbta ir atkurta Nepriklausomybė ir bendros problemos, kurias derėtų spręsti kartu. Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Šiemet ji švęsta Palangoje, kitąmet vyks Jelgavoje, bet vieningi privalome būti visada. Turime išsaugoti kultūrinį paveldą, nes esame vieninteliai baltai. Kartais tenka būti konkurentais, bet draugystė yra svarbiau. Labai svarbus europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos elektros sistema, bendri darbai mokslo ir kultūros srityse. Tikslas – laisvos tautos, gyvenančios klestinčioje Europoje.

Į sceną pakilo Lijana Žiedelytė – dainininkė, smuikininkė, režisierė, pedagogė, renginių vedėja, edukologijos magistrė, muzikos studijos vadovė. Ji mielai dalyvauja muzikiniuose ir literatūriniuose vakaruose, knygų pristatymuose, oficialiuose protokoliniuose renginiuose, valstybinėse ir religinėse šventėse, bažnytiniuose renginiuose, aktyviai vykdo koncertinę ir labdaringą veiklą, bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene (apdovanota Kariuomenės vado), visuomeninėmis organizacijomis, latvių kompozitoriumi Raimondu Paulu ir jo vadovaujamu orkestru. L. Žiedelytė atliko kompozitoriaus R. Paulo dainas pagal latvių poetų tekstus „Šventvakaris“, „Paskutinis lapas“, „Mano gimtinė“, smuiku grojo melodiją iš kino filmo „Ilga kelionė per kopas“. Beje, dainos skambėjo lietuviškai ir latviškai, o mokantys jų tekstus galėjo pritarti. Deja, paskui jai teko išskubėti į kitą renginį...

KTU inžinierius Jonas Navikas skaitė ištraukas iš tėvo dienoraščio, rašyto prieškariu Latvijoje, pasakojo apie savo šeimą, pademonstravo nuotraukas, žemėlapius (pagal įrašus nustatė, kaip vyko kelionė iš Lietuvos į Latviją ir atgal, kokiose vietovėse apsistota ir dirbta Latvijoje). Pateikta atvirukų ir pašto ženklų pavyzdžiai, produktų kainos, darbo sutarčių kopijos, kalendorių fragmentai. Įdomu tai, kad prieškario Latvijoje laiškai į užsienį kainuodavo 40 santimų, o Lietuvai ir Estijai buvo taikomas vidaus tarifas – 15 santimų. Beje, J. Naviko tėvas į Latviją išvyko iš Pabaisko (Ukmergės r.) prieš kaimui išsiskirstant į vienkiemius, o grįžęs jo jau nebepažino – buvo išsiskirstęs. Šiuo metu dienoraščiui ieškoma leidėjo. Kauno latviai rūpinasi vertimu į latvių kalbą.

Energetikos ekspertas Anzelmas Bačauskas pasakojo apie Lietuvos ir Latvijos energetikų bičiulystę. Jis sakė, kad 1956 m. lapkričio 11 d. sujungus Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrines pradėta formuoti Lietuvos elektros energetikos sistema. 1962 m. spalio 12 d. linija Jelgava–Šiauliai sujungtos Lietuvos ir Latvijos elektros energetikos sistemos. 1964 m. lapkričio 29 d. elektros linija sujungtos Lietuvos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemos. Taip atsirado jungtinė Šiaurės Vakarų elektros energetikos sistema. Kad ji darniai veiktų, reikia elektrinėse palaikyti vienodą galią, tačiau būtina turėti elektrinių su rezervine galia, kad, vienas elektrines sustabdžius, kitos kompensuotų jų veiklą. Buvo pateikti duomenys, kiek elektros energijos pagaminama ir suvartojama Lietuvoje. Nors jau seniai esame nepriklausomi, bet vis dar laidais sujungti su Rusija. Lietuvos ir Latvijos energetikai sprendžia klausimą, kaip reikėtų atsiskirti nuo Rusijos elektros energijos sistemos, kad niekam nebūtų žalos. Tai turėtų įvykti 2020 metais.

Laima Rajeckienė pasakojo apie Kauno latvių klubo veiklą. Ji sakė, kad Lietuvių ir latvių vienybės draugija įsikūrė 1923 metais, atkurta 1988 10 05, Sąjūdžio laikais. 1935 metais įkurta Lietuvių ir latvių studentų draugija. 1989 metais nuo draugijos atsiskyrė Kauno latvių klubas. Pirmiausia jo nariai mokėsi latvių kalbos. Vyko kursai, kuriems vadovavo Alvydas Butkus – Lietuvos kalbininkas, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas. Klubas į savo gretas priima ir lietuvius, bet pageidautina išmokti latvių kalbą (klubas padeda). Kadangi latvių Kaune yra apie 30, tai kai kurie jau bendrauja šeimomis, vyksta narių susirinkimai ir vakarai, kultūriniai ir religiniai renginiai, ekskursijos, parodos, stengiamasi Lietuvos gyventojus supažindinti su Latvijos literatūra, menu, kultūra, vykdyti kultūrinius mainus.

Lietuvių ir latvių draugijos nariai kartu su KTU studentų korporacija „Tautito“ organizuoja ekskursijas, pažintinius renginius, kuriuose supažindinama su latvių kalba, Latvijos istorija, svarbiais Latvijai ir Lietuvai energetiniais objektais. G. Adlio nuomone, geriausias valstybių šimtmečių minėjimo paminklas būtų bendra Lietuvos ir Latvijos atominė elektrinė, prie kurios prisidėtų Estija ir Lenkija.

Po renginio vyko vaišės, dalintasi įspūdžiais, gimė ne viena nauja idėja.

© 2017 „XXI amžius“