Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Minske – turiningas pokalbis apie Lietuvos ir Baltarusijos literatūrinius ryšius

Vytautas Žeimantas,

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Dalis diskusijos „Baltarusija–Lietuva: literatūriniai horizontai“ dalyvių

Laikraščio „Zviazda“ redakcijoje

Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba „Zviazda“ redakcijoje įvyko diskusija „Baltarusija–Lietuva: literatūriniai horizontai“. Ją surengė leidybos namai „Zviazda“, leidžiantys ne tik laikraštį „Zviazda“, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį „Litaratura i mastactvo“ („Literatūra ir menas“), žurnalus: moterims „Alesia“, vaikams „Biarozka“ („Berželis“), satyros „Vožyk“ („Ežiukas“), knygas baltarusių, rusų kalbomis.

Baltarusiams atstovavo leidyklos „Adukacija I vychavanne“ („Švietimas ir auklėjimas“) direktorius Nikolajus Supranovičius, leidyklos „Mastackaja litaratura“ („Meninė literatūra“) direktorius Aleksandras Badakas, vaikų žurnalo „Viasolka“ („Vaivorykštė“) vyr. redaktorius, rašytojas Vladimiras Lipskis, literatūros žurnalo „Polymia“ atsakingoji sekretorė, poetė, literatūrologė Julija Aleičenka, Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurijus Chmyrovas. Pokalbyje dalyvavo ir grupė Minske gyvenančių lietuvių, tarp jų Minsko lietuvių susivienijimo „Vytis“ pirmininkas Alfredas Keršys, Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Rima Radygina ir Jurgita Puzonaitė (jos Minske veda ir lietuvių kalbos kursus), žurnalistės Viktorija Lukošiūtė ir Ana Keršys, kiti mūsų tėvynainiai.

Iš Lietuvos buvome trise: Lietuvos pasiuntinybės Baltarusijoje kultūros atašė Mindaugas Gabrėnas, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys Jeronimas Laucius bei šių eilučių autorius.

Žurnalas „Žvaigždutė“

Akstiną surengti tokį pokalbį davė Vilniuje leidžiamas vaikų žurnalas „Žvaigždutė“, kurio vienas numeris visas buvo paskirtas baltarusių literatūrai.

„Tikiuosi, kad ir šis „Žvaigždutės“ numeris bus visiems paskata ieškoti glaudesnių kūrybinių, bendražmogiškųjų ryšių su mūsų artimiausiais kaimynais, jų kūrėjais. O su Baltarusija mus sieja ilgametė kultūrinė, leidybinė veikla. To bendravimo vaisiai – keliasdešimt mano autorinių knygų, išleistų baltarusių, rusų kalba. Kiekvienoje knygoje regėdamas užrašą „versta iš lietuvių kalbos“ jaučiu pasididžiavimą, kad Lietuvos vardas sklinda kaimyninėje valstybėje ir ne tik joje“, – straipsnyje „Draugauti – vadinasi, duoti ir gauti“, rašė žurnalo „Žvaigždutė“ vyr. redaktorius Jeronimas Laucius.

Šiame žurnalo numeryje apžvalginį straipsnį „Lietuva–Baltarusija: su kaimynais reikia draugauti“ paskelbiau ir aš. Šalia buvo paskelbti ir mano vertimai iš baltarusių kalbos: Aleksandro Karliukevičiaus ir Volgos Karatkevič pasakos, Alaizos Paškevič-Ciotkos literatūrinės miniatiūros.

Nuo „Žvaigždutės“ žurnalo ir prasidėjo mūsų diskusija. „Draugaudami mes praturtiname vieni kitus, dalinamės savo idėjomis, ieškome naujų kūrybinių kelių. Net mūsų skirtingumai gali būti idėjų generatoriai“, – sakė Jeronimas Laucius.

Vilniuje – baltarusiški laikraščiai „Naša dolia“, „Naša niva“

Diskusijoje daug gerų žodžių buvo skirta Vilniui, kuriame pagal seną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradiciją gyveno ir gyvena nemažai baltarusių. Todėl būtent iš Vilniaus ir prasidėjo baltarusių tautinis atgimimas, kuriam svarbią reikšmę turėjo spauda, leidžiama baltarusių kalba. Vilniuje 1905 metais išleistas pirmasis laikraštis baltarusių kalba „Naša dolia“. Beje, jį spausdino lietuviška Martyno Kuktos spaustuvė, veikusi Vilniuje iki 1924 metų. Kai caro valdžia šį laikraštį uždarė, redaktorių pasodino į Lukiškių kalėjimą, baltarusių šviesuoliai pradėjo Vilniuje leisti laikraštį „Naša niva“, kuris ėjo iki Pirmojo pasaulinio karo ir sugebėjo stipriai konsoliduoti baltarusių tautą. Abiejuose laikraščiuose dirbo Alaiza Paškevič-Ciotka, broliai Janas ir Antonas Luckevičiai, beje, abu gimę Šiauliuose, ir Ivanas Lucevičius, būsimasis garsusis Janka Kupala. Laikraščiuose bendradarbiavo Vilniaus baltarusių inteligentijos žiedas – rašytojai Zmitrokas Biadulia, Maksimas Bohdanovičius, Maksimas Hareckis, Konstancija Bujlo ir kiti. Visi jie vėliau tapo garsūs baltarusių tautinio atgimimo, baltarusių kultūros, spaudos veikėjais, rašytojais.

Įdomu ir tai, kad tuomet savo literatūrinį kelią busimieji garsiausi baltarusių klasikai Janka Kupala, Jakubas Kolosas ir Maksimas Tankas irgi pradėjo Vilniuje kaip žurnalistai. Čia gyveno, kūrė ir daug kitų baltarusių poetų, rašytojų, žurnalistų – Janka Bylina, Kazimieras Svajakas, Aleksandras Ziazulia, Zoska Veras, Natalija Arsenjeva... Kiekvienas jų – įdomi ir dėkinga tema, pilna literatūrinių atradimų. Bet tai – jau praeitis. O kokia dabartis?

Vertimai, vertimai

Šie žodžiai skambėjo M. Gabrėno, V. Lipskio, A. Badako, N. Supranovičiaus, kitų kalbėtojų lūpose. Kalbos barjeras akivaizdus, nors gyvename šalia jau daug šimtų metų. Reikalingi vertėjai, profesionalūs, kūrybingi. Reikalinga ir informacija, kas naujo išleista pas kaimynus, ką vertėtų išversti. Tokios sistemos nėra, tačiau yra nemažai asmeninių iniciatyvų.

Antai J. Lauciaus knyga „Tavo sėkmės kelias“ buvo išleista Minsko leidykloje „Počatkovaja škola“ („Pradinė mokykla“). Ji kaip ir Lietuvoje atrado savo skaitytoją, yra išleisti keli pakartotini leidimai.

Leidykla „Adukacija i vychavanne“ išleido J. Lauciaus parašytas psichologinės tematikos knygas: „Atsisveikinu su depresija“, „Laiškai iš Vasaros 5“, „Jei Tau pasaulis šaltas – sušildyk jį“ ir kitas.

J. Lauciaus knygą „Jei Tau sunku“, kurios Lietuvoje nuo 1992 metų išleisti net penki leidimai, išleido Minsko leidykla „Četyre četverti“ („Keturi ketvirčiai“). Šios leidyklos direktorė Lilijana Ancuch noriai bendrauja su Lietuvos autoriaus.

Kalbėjau ir apie savo vertimus. Iš pradžių supratau, kad, norint gilintis į lietuvių ir baltarusių literatūrinius ryšius, reikia pramokti skaityti baltarusių kalba. Greitai pajutau ir norą versti iš baltarusių kalbos. Iš pradžių didelės apimties darbų nesiėmiau. Verčiau baltarusių rašytojų Lidzijos Arabei ir Georgijaus Marčiuko miniatiūras, Volgos Karatkevič ir Alesiaus Karliukevičiaus pasakas, Maksimo Tanko ir Maksimo Hareckio prisiminimus. 2015 metais užbaigiau ir didesnės apimties knygos vertimą: leidykla „Trys žvaigždutės“ išleido lietuvių kalba Alesiaus Karliukevičiaus apysaką vaikams „Šuburšuno nuotykiai“. Šią literatūrinę veiklą pastebėjo baltarusiai. 2010 metais pakvietė stoti į Baltarusijos rašytojų sąjungą.

Maironis – baltarusiškai

Buvo miela klausytis poetės Julijos Aleičenkos, kuri baltarusių kalba padeklamavo keletą jos išverstų Maironio eilėraščių. Šis jaunos poetės darbas turi savo istoriją. 2016 metais, Baltarusijos rašytojų suvažiavimo pertraukos metu irgi buvo surengtas „apvalus stalas“ lietuvių ir baltarusių literatūrinių ryšių tema.

Diskusijoje dalyvavo Baltarusijos akademikas, literatūrologas, rašytojas Adamas Maldzis. Man buvo ypač įdomu su juo arčiau susipažinti, nes žinojau, kad jis aktyviai tyrinėjo lietuvių ir baltarusių santykius, kartu su Alma Lapinskiene parašė knygą „Lietuvių ir baltarusių literatūriniai ryšiai“, kuri Minske baltarusių kalba pasirodė 1988 metais, o Vilniuje lietuvių kalba – 1989 metais.

Baltarusiai šiam pokalbiui buvo gerai pasiruošę. Tačiau labiausiai nustebino trys jaunos baltarusių poetės: Jana Javič, Julija Aleičanka ir Valerija Radunj-Sarotnik. Kiekviena iš jų išvertė į baltarusių kalbą po tris Maironio eilėraščius ir juos perskaitė.

Jos ne tik sužavėjo, bet ir užvedė ant kelio Vilniuje išleisti knygą, kurioje Maironis lygiagrečiai skambėtų lietuvių ir baltarusių kalbomis. Džiaugiuosi, kad šiam mano sumanymui pritarė ir visos trys poetės, apsiėmusios dar išversti Maironio eilėraščių į baltarusių kalbą. Ir štai, mano džiaugsmui, išgirdau naujus Maironio vertimus.

Vilniuje mano lūkesčius papildė daktarė, literatūrologė Alma Lapinskienė, kuri ne tik aktyviai domisi lietuvių ir baltarusių literatūriniais ryšiais, bet ir verčia knygas iš baltarusių kalbos. Ji rado keletą Maironio eilėraščių vertimų į baltarusių kalbą, kuriuos dar 1984 metais padarė poetas Rihoras Baradulinas.

Todėl dabar tikiuosi, kad turėsime naują knygą, kurioje mūsų Maironis prabils ir baltarusiškai.

„Tai, kad iš karto po šios diskusijos pasirašiau su leidykla „Adukacija i vychavanne“ naują sutartį dėl mano knygos „Prie tvenkinio“ išleidimo, rodo, kad kūrybinis bendradarbiavimas tęsiasi“, – grįždamas į Vilnių sakė J. Laucius. – Bendravimo ryšius stiprina ir tai, kad nuo 2009 metų esu Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, dalyvauju rašytojų suvažiavimuose, atrandu daug naujų kūrybinių idėjų“.

© 2017 „XXI amžius“