Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Paskutinė metų kelionė su Dievo Motinos vardu

Biržiečiai su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu

Senuosiuose Trakuose, Viešpaties Apreiškimo vienuolyne, klausomės sesers Aurelijos pasakojimo

Biržiečiai Trakų Bazilikoje

Biržietė Marijona Balčiūnienė prie Šv. Scholastikos altoriaus vienuolyno bažnyčioje

Biržiečius pasitinka sesuo Aurelija. Kairėje – kun. Ernestas Želvys

Agapė vienuolyno kanoje

Vilniaus Aušros Vartuose baigėsi aštuonias dienas trukę Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidai. Vieną iš jų, lapkričio 14-ąją, didelė grupė biržiečių, kurių dauguma yra Šv. Jono Krikštytojo parapijos nariai, visur keliaujantys su kun. Ernestu Želviu, vyko ne tik pasimelsti Švč. Motinai Marijai, bet ir aplankyti Vytauto Didžiojo gimtinę, buvusią Lietuvos sostinę Trakus.

Kartu su tikinčiaisiais iš visos Lietuvos šv. Mišiose, kurių liturgijai vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas, meldėmės už Panevėžio vyskupiją, Biržus ir už save pačius. Šv. Mišių metu giedojo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas Viktorijos Morkūnienės. Kartu su patyrusiais choristais keliavo ir kelias giesmes pagiedojo jaunosios bažnyčios giesmininkės, vadovaujamos Viktorijos dukters Ievos. Homilijoje vyskupas Linas apžvelgė visas metų šventes, susijusias su Mergele Marija, kuri visada yra šalia Jėzaus. Ganytojas kvietė žmones dėkoti Dievui už jo malones Lietuvai, suteiktas šiais metais. Prisimintas Palaimintasis Teofilius Matulionis, kankinys, „kuris turi būti mūsų bičiulis ir draugas“, paminėtos Fatimos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo 100-osios metinės, kviesta apsilankyti neseniai Bazilikos vardą gavusioje Trakų bažnyčioje ir pasimelsti prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo. „Marija yra Taikos Karalienė, ir tai liudija daugybė pasaulinių įvykių“, – kalbėjo vyskupas Linas popiežiaus Pranciškaus žodžiais ragindamas melstis už taiką, kuri prasideda mūsų širdyse. „Koks yra mūsų ryšys vienas su kitu, koks mūsų santykis su Bažnyčia? Ar šiame santykyje vyrauja taika, ar pavydas ir susiskaldymas?“ – pamąstyti kvietė vyskupas.

Po šv. Mišių daugelis dar meldėsi Aušros Vartų Marijai savo intencijomis, kai kas kalbėjo rožinį. Bet mums reikėjo skubėti, nes Senuosiuose Trakuose mūsų laukė Šv. Jono apaštalinės seserys, įsikūrusios Viešpaties Apreiškimo vienuolyne. Jis yra istorinėje vietoje ant piliakalnio, kur kadaise stovėjo Gedimino pilis ir buvo Lietuvos sostinė. Čia gimė Vytautas Didysis, kuris 1405 metais į Senuosius Trakus pakvietė atvykti vienuolius benediktinus ir gimtojoje pilyje įkūrė vieną seniausių Lietuvos vienuolynų.

Vienuolyno kieme mus pasitikusi sesuo Aurelija vedžiojo gana šviesiais vienuolyno koridoriais, pakvietė papietauti Kanos miesto vardu pavadintame vienuolyno valgomajame. Gražia lietuvių kalba (nors ir su akcentu) šveicarė Aurelija pasakojo vienuolyno istoriją, o savo nuoširdumu tiesiog spinduliavo ramybę ir meilę. Šv. Jono apaštalinių seserų kongregacija, įkurta dominikonų vienuolio, prancūzų filosofo ir teologo M. D. Philippe OP, šiuo metu vienija apie 200 seserų, gyvenančių Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Kamerūne, Toge, Filipinuose, JAV, Gvinėjoje, Meksikoje ir Lietuvoje. Šiame Senųjų Trakų vienuolyne, be jau minėtos šveicarės Aurelijos, dar gyvena ir meldžiasi amerikietė, dvi prancūzės ir dvi lietuvės. Sesės mielai priima grupeles ir pavienius asmenis rekolekcijoms, apgyvendina juos erdviuose svečių kambariuose. Juk šio Senųjų Trakų vienuolyno misija – būti dvasinės atgaivos židiniu, kur kiekvienas žmogus, ieškantis Dievo bei trokštantis atsigaivinti prie ramybės, maldos ir krikščioniškos bendrystės šaltinio, būtų laukiamas ir priimtas. Aplankėme vienuolyno bažnyčią, apžiūrėjome didįjį Nukryžiuotojo altorių, kurio šonus puošia šv. Augustino ir šv. Benedikto skulptūros. Šoniniai bažnyčios altoriai yra skirti šv. Benedikto ir šv. Scholastikos garbei. Ilgai ir jaukiai kartu su sese Aurelija meldėmės vienuolyno koplyčioje, prašydami Dievo globoti šias mielas moteris, kurios, vienydamos kontempliatyvų ir apaštalinį gyvenimą, dalinasi artimo meile su visais to trokštančiais.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Baziliką, kurioje irgi pabuvojome, garsina Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslas, bylojantis apie gilią tradiciją Lietuvą suvokti kaip Marijos užtarimo ir globos lydimą kraštą. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų. XVI amžiuje stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. Manoma, kad jį Vytautui, priėmus Krikštą, dovanojęs Bizantijos imperatorius. 1718 metais šis paveikslas, pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą. Įdomiai apie paveikslą ir bažnyčią pasakojęs bažnyčios patarnautojas Stanislovas pakvietė mus atvykti kitąmet kartu švęsti 300-ąsias paveikslo vainikavimo metines.

Mūsų gido Stanislovo lydimi dar pasivaikščiojome siauromis Trakų gatvelėmis, apžiūrėjome senąją gynybinę sieną, prisiminėme čia gyvenusių ir gyvenančių karaimų istoriją, didingą salos pilies šlovę.

„Ačiū, buvo labai prasminga diena. Vykdamos su turistine grupe šito nebūtume patyrę ir sužinoję“, – kun. E. Želviui dėkojo pirmą kartą su piligrimais išsiruošusios kelios biržietės.

Stasė Eitavičienė

Biržai–Vilnius–Senieji Trakai–Trakai
Autorės nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“