|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žaizdos Maigų miško paslaptys Albertas Ruginis
Abipus senojo ViekšniųLaižuvos kelio plyti Maigų miškas. Skersai vieškelio eina miško keliukas Ilgšis. Netoli jo (dešinėje nuo Viekšnių pusės) yra paminklinis akmuo, žymintis, jog toje vietoje 1941 m. birželio 27 d. sovietinių aktyvistų buvo sušaudytas Viekšnių bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Navickas. Prie Ilgšio keliuko auga pušis, Šventąja vadinama. Joje įkelta koplytėlė. Mat netoliese būta partizanų bunkerio. Čia slėpėsi apie 10 partizanų. Į tą bunkerį partizanams maisto atnešdavo geležinkelio darbininkas Antanas Žylė. Kita partizanų slėptuvė buvo prie Spanguolynės (Šernynės?..) pelkės. Netoli slėptuvės gyveno partizanų ryšininkė Marytė Strikauskienė. Karo metu ji slėpė numuštą rusų karo lakūną, o pokariu šelpė partizanus. Išvirusi valgyti, duodavo sutartinį ženklą, garsiai šaukdama vištas: ,,Put, put, put. Taip pakviesti vyrai po vieną iš bunkerio ateidavo pavalgyti. Iš Vilniaus pas seserį Šukienę į Žiopelių kaimą atvyko Stasys Degaitis, gimęs 1907 metais Raseiniuose. Jis buvo 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis, vyras su aukštuoju išsilavinimu. 1945 metais buvo saugumo suimtas, bet jam pavyko pasprukti ir pabėgti į Mažeikių rajoną. Gyvendamas pas seserį, juto, jog juo domisi MGB. Todėl pasitraukė į Maigų mišką ir organizavo ten besislapstančius vyrus. Mažeikių MGB užverbavo viekšniškį Keršį dirbti agentu ir pasiuntė jį į Maigų mišką šnipinėti partizanų. Agentas Garsukas (Keršis) apsiskelbė, esą jam, partizanui Pelėdai, pavykę pabėgti iš neseniai sunaikinto Alberto Švažo bunkerio Milių kaimo miške. Rekečių kaimo ūkininko partizano Šimkaus duktė Bronė Šarkienė agentui Garsukui, manydama, kad jis yra partizanas Pelėda, kaip tikram patriotui, suorganizavo susitikimą su Stasiu Degaičiu-Kadugiu. Be Šimkaus, miške buvo ir Adolfas Daukšas-Beržas, gimęs 1919 metais, iš Pakliaupės kaimo. Šimkui išėjus į Latvijos miškus, A. Daukšas prisijungė prie S. Degaičio. Netrukus Mažeikių MGB suorganizuota smogikų grupė, apsimetusi partizanais, per Garsuko žmoną, gyvenančią Viekšniuose, suorganizavo susitikimą su S. Degaičio vyrais. Smogikai su Lietuvos kariuomenės uniformomis, Vyčio kryžiais, gerai ginkluoti, S. Degaičiui kėlė pasitikėjimą. Į lemiamą susitikimą su smogikais Siaubu, Dobilu ir Viliumi, vadovaujamais ltn. Aleksandro Mezjanovo, S. Degaitis ir A. Daukšas atėjo į Mažeikių mišką 1948 metų rugsėjo 8-osios naktį. Smogikai pasakė, jog čia esą nesaugu ir reikia pereiti į mišką prie Krakių kaimo. Beeidami išsiaiškino, jog S. Degaitis su didesnėmis partizanų grupėmis ryšio neturi, todėl Rekečių kaimo ribose nutarė jį likviduoti. S. Degaitis buvo nukautas, o A. Daukšui, sužeistam į šlaunį ir šoną, tamsoje pavyko pabėgti. Geležinkelietis J. Žylė, sutvarstęs sužeistąjį A. Daukšą, patarė jam neiti į senąsias vietas. Bet partizanas pasakė, jog neturi kur eiti ir eis į senąjį bunkerį. Strikauskienė pasakojusi, jog pas ją užėjo A. Daukšas ir Garsukas, pasėdėję ir išėję. Po kurio laiko miške pasigirdęs šūvis. Grįžęs Garsukas paprašęs valgyti ir pasakęs, jog daugiau nebeturi draugų ir eisiąs ieškoti kitų... Yra ir kita versija apie A. Daukšo žūtį. Praėjus kelioms dienoms po S. Degaičio žūties, agentas Garsukas pranešė MGB, jog su juo slepiasi partizanas A. Daukšas. 1948 metų rugsėjo 13-osios naktį smogikai Dobilas, Vilius, vedami Mezjanovo, atėjo į Maigų mišką. Ten jų laukė Garsukas. Jis smogiką Vilių nusivedė prie bunkerio, atsidarė jo angą, įlipęs uždegė šviesą, pavaišino A. Daukšą cigarete ir išlipo lauk. Tada smogikas Vilius paleido automato seriją į bunkerio angą... Kostas Stelingis-Daugis gimė 1909 metais Purvėnų kaime. Mažas likęs be mamos augo pas seserį Kaune. Ten baigė kelias gimnazijos klases. Atitarnavo Lietuvos kariuomenėje, vedė. Apsigyveno Mažeikiuose, dirbo staliumi, žmona buvo audėja. Kostas buvo aktyvus šaulys. 1944 metų rudenį traukėsi į Vakarus per Lenkiją. Atkirsti rusų, grįžo į Mažeikius. Pamatęs, jog buvusius šaulius saugumas suiminėja, pasitraukė į A. Butos ir A. Skurvydo partizanų būrį Kurmaičių kaime. Kai 1947 m. birželio 27 d. žuvo keturi būrio vyrai Apolonijos Undžienės sodyboje, Purvėnų kaime, Kostas slėpėsi uošvio Šiuipio sodyboje ir Purvėnų kaime. Vėliau perėjo į Maigų mišką. Benediktas Pukinskas-Jūreivis, gimęs 1928 metais, slėpėsi nuo kariuomenės savo tėvų ūkyje, Purvėnų kaime. 1948 metais šeima buvo ištremta į Sibirą. B. Pukinskas su K. Stelingiu apsigyveno Maigų miško pakraštyje pas Sovaičių kaimo ūkininką Žebrauską. Paslapčia statė jam trobą. Slėptuvę turėjo šiene. Į ją įlįsti buvo galima praskėtus tris lentas galinėje daržinės sienoje. 1949 m. rugpjūčio 12 d. neaiškiomis aplinkybėmis abu žuvo. Arba sodybą apsupus stribams, patys nusišovė, arba juos iššaudė smogikai. Dar anksčiau, 1949 m. balandžio 9 d., Maigų miške tie patys smogikai, vadovaujami ltn. Mezjanovo, nušovė partizaną Antaną Šiliną-Putiną iš Duobgirių kaimo, gimusį 1916 metais. Saugumo dokumentuose minimas ir Maigų miške 1949 metais nukautas partizanas Stasys Knabikas-Aušra, gimęs 1920 metais. Žuvusių partizanų šeimos buvo ištremtos į Sibirą. K. Stelingio žmona su penkiais mažamečiais vaikais ištremta į Irkutsko sritį. Iš tremties grįžę K. Stelingio vaikai bandė sužinoti tėvo žūties aplinkybes, jo užkasimo vietą, tačiau nepavyko. Iki šiol Maigų miškas tebeslepia jų palaikus. Benedikto Pukinsko giminaitei Švažienei iš Rekečių kaimo prisisapnavęs B. Pukinskas pasakė esąs užkastas už 15 žingsnių nuo Žebrausko pirties, prie beržo ir akmens... Prasidėjus Atgimimui, apie 1990 metus, šaulys Alfonsas Degutis buvo aptikęs bunkerio prie Spanguolynės pelkės likučius. 2016 metų vasarą bunkerio net buvo ieškota (pasitelkus viekšniškį Vytautą Sidabrą) su metalo ieškikliu, bet pėdsakų surasti nepavyko. Gal MGB agentas Garsukas būtų galėjęs daugiau ką papasakoti... Jis Viekšniuose pardavinėjo paminklinius akmenis nuo žydų kapinių. Mirė labai neaiškiomis aplinkybėmis, nusinešdamas Maigų miško paslaptis... Fotografijos iš Pirmosios Viekšnių vaistinės muziejaus fondų
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |