Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Likimai
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kaune bus statoma nauja bažnyčia

Prieš ketverius metus Kaune įkurtos Šv. Jono Pauliaus II parapijos tikinčiųjų bendruomenė 2018 metais pradės statyti bažnyčią, kurią dar prieš kelerius metus yra suprojektavęs architektas a. a. Algimantas Kančas. Autoriaus sumanymu, šventovė turėtų įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo ir popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo šimtmetį.

Šilainiuose įkurtoje Šv. Jono Pauliaus II parapijoje gyvena maždaug 30 tūkst. žmonių. Prieš ketverius metus pradėjusi burtis tikinčiųjų bendruomenė surinko lėšų, už kurias tais pačiais metais pastatė koplyčią. Čia iki šiol aukojamos mišios, vyksta renginiai, bendruomenės susibūrimai. Bažnyčią projektavęs, pernai miręs architektas Algimantas Kančas sugalvojo, kaip sukaktis įamžinti. Suprojektuotas 33 metrus sieksiantis monumentas „Pašaukti laisvei“. Parapijos klebonas kun. Andrius Alminas pritaria, kad bažnyčios statyba numatyta minint svarbias valstybei ir parapijai datas – 2018 metais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir 2020 metais popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo šimtmetį. Klebonas pritaria, kad bažnyčią statyti reikia minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, bet svarbu yra įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II, ypatingai kovojusio už laisvę ir griovusio sienas, siekusio išlaisvinti tautas, atminimą. Tad projektas „Pašaukti laisvei“ yra labai prasmingas.

Dievas yra su mumis

Vilniaus vyskupų laiškas Šv. Kalėdų proga

Betliejus Pilaitės bažnyčioje Vilniuje Daivos Červokienės nuotrauka

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Kalėdų šventės atneša mūsų širdims daug džiaugsmo. Šiuo laiku kiekvienas stengiasi grįžti namo. Bažnyčiose regime džiugias šeimas – vaikai, tėvai ir seneliai su meile linki vieni kitiems Kristaus ramybės. Laužydami kalėdaitį mintimis ir širdimi sugrąžiname prie šeimos stalo tuos, kurie yra išvykę toli. Prisimename Amžinybėn iškeliavusius artimuosius ir tikime juos esant kartu. Šiuo laiku stengiamės aplankyti vienišus žmones ir pakviesti juos prie Kūčių ar Kalėdų stalo, nes norime, kad tokiu metu niekas neliktų vienas. Kokia džiugi ši šventė ir meilės bendrystė!

O kas gi yra šios šventės priežastis ir šaltinis, kas yra tas, kuris mus visus surenka į vieną vietą, sukviečia namo? Tai dieviškasis Kūdikis, gimęs Betliejuje ir paguldytas ėdžiose. Jam nebuvo vietos užeigoje, tačiau ten, kur Jis užgimsta, yra mūsų tikrieji namai. Tai namai, iš kurių buvome išvaryti per Ievos ir Adomo nuodėmę ir į kuriuos kiekvienas esame kviečiamas sugrįžti, nes Dievas pasigailėjo savo žmonių.

Džiaugsmingas perkeitimas

Panevėžio vyskupijos ganytojo sveikinimas Šv. Kalėdų proga

Ruoškis Betliejau – visiems atsiveria Edenas,

Būk pasirengusi Efrata –

Gyvybės medis oloje pražydo iš Mergelės.

Jos įsčios apsireiškė esančios dvasinis rojus,

Kuriame dygsta dieviškasis Daigas.

Jo vaisių valgydami gyvensime – nemirsime kaip Adomas.

Kristus gimsta, prikeldamas kadais puolusį atvaizdą.

Prieškalėdinis Troparas (Bizantiškoji Tradicija)

Ši sena krikščionių giesmė liudija apie laukiamo įvykio, perkeičiančio pasaulį ir žmogų, svarbą. Tai džiaugsmingas perkeitimas iš seno į naują, iš tamsos į šviesą, iš laikino į amžiną. Švęskime Dievo atėjimą į pasaulį, pas mus, parodykime Jam savo širdį, leiskime užgydyti žaizdas.

Kūdikis – mums ranką tiesiantis Dievas

Kauno arkivyskupo metropolito ganytojiškasis sveikinimas tikintiesiems

Mieli broliai ir seserys,

šiandien džiaugiamės ir sveikiname vienas kitą, sulaukusius džiugiosios Kalėdų žinios: „Mums gimė Išganytojas.“ Angelai piemenims skelbė, kad Jo gimimas bus didis džiaugsmas visai tautai, ir linkėjo ramybės Dievo mylimiems žmonėms. Bet tai, ką jie pamatė, buvo labai paprasta: „Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16). Dievo Sūnus neatėjo su Visagalio jėga ir šlove – Jis atėjo kaip neturtingas ir silpnas Kūdikis. Jis nenori mūsų priversti, bet nori savo meile pakviesti, nenori parodyti galią, bet nori laimėti širdis. Šis Kūdikis yra mums ranką tiesiantis Dievas. Jis atnešė taiką ir ramybę, bet mes ją turime priimti. Įsileiskime Jėzų į savo širdis, į savo namus. Gimęs Kūdikis kviečia palikti iliuzijas ir eiti prie esminių dalykų, atsisakyti nepasotinamų ambicijų, palikti amžiną nepasitenkinimą ir liūdesį dėl to, ko nuolat mums trūksta.

Dievo meilės patirtis prasideda Betliejuje

Kaišiadorių vyskupo kalėdinis žodis-sveikinimas

Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

„Aš skelbiu jums didį džiaugsmą:

šiandien jums gimė Išganytojas –

Viešpats Mesijas“. (Lk 2, 10–11)

Su gyvu tikėjimu ir dėkingumu Dievui švenčiame Jėzaus Kristaus Gimimo šventę Kalėdas. Švenčiame kaip viena tikinčiųjų šeima, kaip broliai ir seserys, mylimi Dievo vaikai. Švęsti Jėzaus Gimimą, tai vis iš naujo patirti Jo meilę, artumą, rūpestį mumis. Dievas ateina priimdamas žmogaus prigimtį, kad kasdien būtų su mumis, kad šis žemiškasis gyvenimas būtų įprasminamas amžinos laimės Dieve siekimu. Tas mažas Betliejaus vaikelis ateina, kad mirtimi ant kryžiaus ir Prisikėlimu mus išvaduotų iš vergavimo tamsybių kunigaikščiui ir padovanotų nesibaigiančią amžinojo gyvenimo laimę. Jėzus yra didžiausia Dievo dovana žmonėms. Per Jį, su Juo ir Jame mums yra teikiamos visos kitos dovanos, nes Jis atėjo tam, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume, kad pasiektume laimės išsipildymą.

Norėti to, ko nori Dievas!

Šiaulių vyskupo Kalėdų sveikinimas

Brangūs broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, mieli geros valios žmonės!

Švenčiame Kalėdas, Kristaus, gyvenimo davėjo, gimimo iškilmę. Šv. Teresė Avilietė rašė: „Norėjau gyventi, bet neturėjau to, kas suteiktų man gyvenimą…“ – „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10b), – sako Kristus. Šiandien matome besiblaškančius, nesuvokiančius gyvenimo prasmės ir pasaulio labirintuose pasiklydusius žmones, neretai išgyvenančius depresiją arba pasipūtimo būseną. Depresija reiškia negebėjimą vaikiškai džiaugtis gyvenimu, o susireikšminę žmonės ne kartą kelia grėsmę šeimai, draugams ir bendruomenei. Šv. Kryžiaus Jonas jaučia, jog tai šiandienio žmogaus alkis, kuriam numalšinti vienintelis tinkamas maistas yra Dievas. Visi mūsų troškimai ir norai bus perkeisti, jei vis labiau ir labiau norėsime to, ko nori Dievas. Juk „Dievas yra meilė“ (1Jn 4,8b), ir ši meilė užgimė šaltą Betliejaus naktį, idant sušildytų mūsų širdis ir uždegtų tikrąja Dievo ir artimo meilės ugnimi. Dievas trokšta pakeisti mūsų širdis: „Duosiu jiems kitą širdį ir įliesiu jiems naują dvasią, išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems jautrią, kad gyventų pagal mano įstatus, laikytųsi mano įsakų ir juos vykdytų.

Branginkime tikėjimo lobį

Telšių vyskupo kalėdinis laiškas-sveikinimas

Mieli Žemaičiai, brangūs broliai ir seserys,

Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų iškilmės! Tai nuostabus slėpinys, kurį švenčiame: Dievas Tapo žmogumi. Dangaus ir žemės Viešpats tapo vienu iš mūsų. Jis tapo įsikūnijusiu Dievu. Mes Jį galime matyti, paliesti ir girdėti. Išsipildė gražiausia žmonijos svajonė – regėti mus aplankiusį Dievą. Išsipildė ilgesys pakalbinti Kūrėją.

Kad Kalėdos įvyktų, Dievas turėjo apsispręsti aplankyti šią žemę. Tai Jis padarė iš meilės žmogui, iš meilės mums kiekvienam. Tai reiškia, kad Jis atėjo į neramybės ir įtampos vietą. Kūrėjui tai didžiulis nusižeminimas: Jis pasilenkė prie žmogaus ir švelniai priartėjo prie mūsų. Kam Jis tą darė?

Dievas prisiėmė žmogaus vargą, kad jį palengvintų – dar daugiau, kad jį perkeistų. Jis pakvietė žmones žiūrėti į pasaulį dieviškomis akimis – meilės žvilgsniu. Jis kvietė pakeisti savo širdį ir žvelgti į kitą žmogų su gailestingumu ir giedrumu: pastebėti vargšus ir būti jautriems savo artimui. Dievas apsisprendė, kad mes apsispręstume.

Kristaus atėjimas tebūna paskatinimas priimti Dievą

Vilkaviškio vyskupo kalėdinis laiškas

Pradžios knygoje rašoma: „Viešpats Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“ (Pr 2, 18). Kai Viešpats tai įvykdė, prasidėjo žmogiška bendrystė. Nuo tada iki mūsų dienų ji reiškiasi įvairiausiais būdais. Ji pilnatviškesnė, kai galime bendrauti su kitu žmogumi matydami jo veidą, girdėdami balsą, jį priimdami.

Žmonija nuolat kuria, tobulina bendravimo, susisiekimo, apsikeitimo informacija priemones ir būdus. Vis dėlto žodis visada lieka svarbiausiu bendravimo elementu. Net labai ištobulintos techninės priemonės tik papildo mūsų bendravimo turinį – mintis, sumanymus, pasidalijamus jausmus. Tad ypatingų švenčių dienomis pirmiausia norisi linkėti, kad daugiau laiko praleistume vieni kitų artumoje, šeimoje ar kitoje draugijoje bendraudami tiesiogiai, sutelkdami dėmesį į šalia esantį žmogų, o ne į technines bendravimo priemones.

Prezidentė D. Grybauskaitė: blogybės Lietuvoje nėra dominuojantis dalykas

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus Katedros aikštėje Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvoje daug kalbama apie blogybes, nes norima, kad jų neliktų. Visgi tai nėra dominuojantis dalykas, nes gerų yra daugiau, LRT RADIJUI sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės nuomone, nors pasaulis pasitiki Lietuva ir gerai ją vertina, patys gyventojai labai savikritiški ir dažniau renkasi reikšti nepasitenkinimą.

Labai daug keliaujate po Lietuvą. Kaip galėtumėte apibūdinti lietuvius?

Tai įvairūs žmonės. Turime bendrų bruožų, bet ir labai daug individualių. Esame Šiaurės Europos valstybė, dirbame daugiau nei kalbame, emocijas dažniau pasilaikome sau. Tuo turbūt skiriamės nuo kitų tautų. Žinoma, kai važinėju po regionus, matau, kad kiekvienas jų skirtingas, turi net kalbos, maisto, drabužių skirtumų. Mes tikrai labai skirtingi, nors į mus žiūrint gal taip ir neatrodo.