Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Likimai
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Aleksote atidengtas koplytstulpis broliams Vailokaičiams

Koplytstulpį atidengia Aleksoto parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius OP ir Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė

Gruodžio 24 dieną Kaune, Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje, buvo atidengtas koplytstulpis, skirtas broliams Juozui ir Jonui Vailokaičiams. Būtent jie 1921 metais dovanojo žemės sklypą Šv. Kazimiero bažnyčios statybai. Šv. Mišias aukojo ir koplytstulpį pašventino Šv. Kazimiero (Aleksoto) parapijos klebonas kanauninkas Valius Zubavičius OP. Renginyje dalyvavo Aleksoto seniūnijos, bendruomenės, Lietuvos šaulių sąjungos (taip pat ir Vailokaičių giminaitis šaulys dr. Saulius Julius Bazevičius), Kauno sąjūdžio atstovai, parapijiečiai ir jų svečiai.

Juozas Vailokaitis – kunigas, Lietuvos visuomenės veikėjas. Jonas Vailokaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto (Vasario 16-osios) signataras.

Klaipėdos krašto atgavimui broliai Vailokaičiai paaukojo apie 225 tūkst. Lt. Suvokdami mokslo svarbą Lietuvos ateičiai, 1925 m. jie Lietuvos universitetui padovanojo 16 ha žemės Fizikos ir chemijos fakultetonrūmams statyti. Broliai Vailokaičiai įsteigė ar nupirko akcines bendroves „Palemonas“, „Metalas“, „Maistas“, „Medis“, „Venta“, „Spėka“, „Linas“, „Eksimportas“, „Urmas“. Didžiausia, moderni, aukštos kokybės plytas gaminusi įmonė „Palemonas“ padėjo „sumūryti“ Lietuvą, nes per metus jų pagamindavo po 7–8 mln. plytų. Manoma, kad „Palemono“ plytomis pastatyta didesnioji Kauno mūrinių pastatų dalis. „Metalas“pagal 1938 metais turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje, ji gamino žemės ūkio mašinas ir padargus, vienintelė šalyje turėjo temperuoto ketaus liejyklą. „Maistą“1923 metais įsteigė Juozas Vailokaitis, Malinauskas, Semaška ir dar keli akcininkai. Abu broliai valdė 99 proc. įmonės akcijų. Bendrovei vadovavo Juozas Vailokaitis. Eksportavo gyvulius, paukščius ir mėsos gaminius. Pastatė mėsos fabriką, skerdyklas, įsigijo šaldytuvus, įsteigė pavyzdinį paukščių ūkį.

Valstybės kūrėjai

Vasario 16-osios nepriklausomybės Akto signatarai

Jokūbas Šernas

Artėja šimtosios Nepriklausomybės akto paskelbimo metinės – iki šio reikšmingo ir garbingo mūsų valstybės jubiliejaus teliko 55 dienos. Nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. tapo svarbiu įvykiu lietuvių tautai, po 123 metų galėjusiai sukurti savo valstybę naujaisiais laikais. Nepriklausomybės aktą pasirašė dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, savo gyvenimu paliudijusių tautos ryžtą turėti savo valstybę. Baigiame spausdinti Lietuvos valstybei nusipelniusių žmonių – 1918 metų vasario 16-osios akto signatarų – biografijas. Tai – Jokūbo Šerno, Jono Vailokaičio ir Jono Vileišio gyvenimo gairės. Parengta pagal Aigustės Vykantės Bartkutės medžiagą.

Jokūbas Šernas

Jokūbas Šernas gimė 1888 m. birželio 14 d. Jasiškių kaime (Biržų aps.). Tėvai buvo reformatai, tad ir Jokūbas vėliau aktyviai dalyvavo organizaciniame protestantų bažnyčios gyvenime. J. Šernas mokėsi Nemunėlio Radviliškio pradinėje mokykloje, Slucko (Baltarusija) gimnazijoje, iš kurios pašalintas už dalyvavimą revoliuciniame judėjime. 1910 metais baigė privačią Tartu (Estija) gimnaziją. Metus pasimokęs Tartu universiteto Teisės fakultete, perėjo į Peterburgo universitetą ir baigė 1914 metais.