Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava
|
Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotrauka
|
Sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną ir Pasaulinę taikos dieną Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava. Garbės sargybos kuopos kariams žygiuojant į bokštą iškilmingai pakeisti metus plevėsavusią trispalvę 2018-ųjų metų Lietuvos vėliava, kalno papėdėje prie Gedimino paminklo susirinkę vilniečiai kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramovės choru Aidas sutartinai dainavo Žygis į Vilnių bei kitas patriotines dainas. Šiemet (kaip ir pernai) ceremonija vyko kalno papėdėje, prie Gedimino paminklo, o ne prie pilies ant kalno. Kone prieš dvejus metus Kultūros ministerija dėl atsiradusių nuošliaužų ir būtinų kalno tvarkybos darbų nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams.
Nuskambėjus salvėms ir bokšte iškėlus naująją vėliavą, 2017-aisiais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi vėliava buvo iškilmingai perduota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai, aktyviausiai dalyvavusiai nacionaliniuose Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Nacionalinio muziejaus organizuojamuose pilietinio ugdymo, tradicijų puoselėjimo konkursuose.
Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, kariškiai: KASP būrys, LDK Gedimino štabo bataliono būrys, Lietuvos šaulių sąjungos Vilniaus skyriaus būrys, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Kovų už Lietuvos laisvę dalyviai. Vilniečiams ir miesto svečiams koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras Aidas.
Šiemet Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilnius jį švęs visą savaitę nuo vasario 9 iki 18 d. Būtent šią savaitę numatyta gausiausiai renginių ir šventės akcentų: bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Vilnių, svarbiausius Nepriklausomybės akto laikotarpio pastatus žymės specialus apšvietimas, trispalvės spalvomis nusidažys ir sostinės gatvių šviesoforai, mieste bus dalijamas senovinis leidinys, bus įtraukiama kuo daugiau restoranų bei barų, o viską vainikuos koncertas Katedros aikštėje su iki šiol nematytu moderniu sprendimu Šimtmečio varpu. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dešimt sostinės pastatų ir svarbių vietų, taip pat trys tiltai mėnesį bus apšviesti trispalvės šviesomis. Nuo vasario 9-osios iki kovo 12-osios trispalve turėtų nušvisti Baltasis, Žaliasis bei Mindaugo tiltai, taip pat šalies nepriklausomybės atkūrimui istoriškai svarbūs statiniai: Rusų dramos teatras, kuriame buvo paskelbtas siekis atkurti Lietuvos valstybę, Signatarų namai, Nacionalinė filharmonija (joje rinkosi Didysis Lietuvos Seimas), Vilniaus rotušė, kurioje vyko kultūrinis, visuomeninis gyvenimas, Lietuvos kultūrininkus telkę Mokytojų namai. Taip pat bus apšviestas Gedimino prospekte 9-uoju numeriu pažymėtas pastatas, kuriame buvo atkurta Lietuvos kariuomenė, Totorių g. 20-asis pastatas jame atspausdintas Vasario 16-osios aktas, erdvė su želdynais priešais dabartinį Centrinį knygyną Gedimino prospekte čia neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos taryba, dvi vyriausybės. Trispalve nušvis ir buvęs Pranciškonų vienuolynas jame gyveno tautinio atgimimo iniciatorius ir signataras Jonas Basanavičius, posėdžiavo Lietuvos taryba, Rasų kapinių vartai šiose kapinėse palaidoti signatarai J. Basanavičius, Jonas Vileišis, kiti kultūrininkai.
Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, tuomet Vilniaus komendantas, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija, kurią drauge organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijos.
© 2018 XXI amžius
|