Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Vyskupas Justinas Staugaitis punskiečių prisiminimuose

Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai Punsko ir Seinų krašte

Antanas Staškevičius

Praėjusią vasarą, rugpjūčio 18 dieną, teko dalyvauti Lenkijoje, Punsko valsčiaus savivaldybės svetainėje, vykusioje konferencijoje „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai Punsko ir Seinų krašte“. Ji buvo skirta artėjančiam Lietuvos 100-mečiui paminėti ir buvo vienas iš nuo 2012 metų besitęsiančio projekto „Muziejų kelias“ Dzūkijoje renginių. Konferenciją surengė Lazdijų krašto muziejaus vadovė Daina Pledienė kartu su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos kuruojamo Punsko muziejaus „Senoji klebonija“ vadove Aldona Vaicekauskiene. Projektas apima ne tik muziejininkystę, bet ir turizmą po Žemaitiją, Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Dzūkiją, Suvalkiją ir kitus regionus. Apie tai ir apie ankstesniuose projekto renginiuose muziejų dėtas pastangas kviečiant pažvelgti į sukauptas archeologines vertybes, lietuvių liaudies meną bei įvairias dvarų kultūros formas savo pranešime „Lietuvos muziejų kelias“ kalbėjo D. Pledienė. Ji skatino apmąstyti šiuolaikinėmis išraiškos priemonėmis Nepriklausomos Lietuvos laimėjimus atsigręžiant į Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjų gyvenimus ir veiklą. Pranešėja kalbėjo apie gerąją Punsko, Trakų bei kitų muziejų patirtį bei naudą, apie muziką, fotografiją, dailę ir kitas šiuolaikines išraiškos priemones.

Šimtas stotelių Lietuvai pažinti

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Ekskursija po Vileišių rūmus (dabar skaitykla) su tuo metu naujamadiška krosnimi

Vileišių rūmuose (Lietuvių literatūros ir tautosakos institute) Turizmo departamentas supažindino žiniasklaidą su naujais maršrutais „Keliauk ir pažink!“ po šimtmetį kitąmet švenčiančią Lietuvą.

„Kodėl geriau 100 kartų pamatyti nei 100 kartų pagooglinti“? – klausė laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Ir čia pat pateikė istorinį maršrutą (su žemėlapiu, iliustracijomis, glaustomis informacijomis ir internetinėmis nuorodomis į muziejų svetaines), apimantį 1918–1923 metų laikotarpį: nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki nusistovėjusių tuometės Lietuvos geografinių ribų, apie kovas dėl Nepriklausomybės, signatarus, žmones, prisidėjusius prie Nepriklausomybės, su daugybe legendų, intrigų, kovų. Maršrutas sukurtas, kad sudomintų visus, ypač jaunas šeimas, studentus ir lietuvius iš kitų šalių, paskatintų keliauti po tuos Lietuvos regionus, skatintų pilietiškumą, kad būtų patrauklu ne vien Turizmo departamentui, bet ir visai visuomenei. Kad būtų patrauklus turistams, įtraukti ten esantys ir kultūriniai, gamtos objektai, susiję su signatarais, kovomis, savanoriais ir tais, kurie kūrė Lietuvą.

Bažnyčių lankymo metai

Vida Šimkavičienė

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

2017 metus Seimas buvo paskelbęs Algirdo Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių, Reformacijos, Sporto ir Tautinio kostiumo metais. Man šie metai buvo dar ir Bažnyčių lankymo metai. Įsiklausiusi savo širdies balso po mamos mirties nusprendžiau aplankyti Vilniaus bažnyčias ir pasimelsti jose už mamą ir visus mirusius artimuosius. Nuėjau tarsi savotišką Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelią, sustodama stotelėse – Arkikatedroje Bazilikoje, Aušros Vartuose, Dievo Gailestingumo šventovėje, Bernardinų, Dievo Apvaizdos, Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Jonų, Šv. Juozapo koplyčioje, Šv. Kazimiero, Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų), Šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo, Šv. Teresės ir Visų Šventųjų bažnyčiose.

Šviesa, sklindanti iš vienuolijų

Sesuo Marija Rusteikaitė. Portretas, tapytas dail. Stanislovo Petrausko

Vienoje iš konferencijų kardinolo Vincento Sladkevičiaus rūmuose kažkada buvo kalbama apie mums, pasauliečiams sovietukams, tuometinę terra incognita  – bažnytinę kultūrą, meną ir vertybes, kurių netyrinėjant nuskurdinama mūsų tautinė kultūra. Tada buvo kalbama apie tai, kad tuo mokslui užsiimti dar per anksti, nes nei disertacijos apsiginsi, nei monografijos išleisi. Bet dabar jau juk niekas netrukdo. Tačiau tokių tyrinėjimų mes, pasauliečiai, nematome. Kol kas su bažnytinio meno vertybėmis galima susipažinti tik bažnyčiose ir Sakralinio meno muziejuje. Gerai, kad jis pagaliau atsirado. Bet norėtųsi ir daugiau: pamatyti daugiau knygų, monografijų, juk vienas žymiausių mūsų lietuviškos elitinės kultūros atstovų – Oskaras Milašius – paliko mums testamentinį priesaką turtinti lietuvių tautinę kultūrą, atliekant katalikiškosios ir pasaulietinės kultūros reiškinių palyginamuosius tyrimus, siekiant tas kultūras sujungti, nes jos dabar tarsi ir atskiros.

Mokslinė monografija – istorikės ir medikų darbo rezultatas

Kauno Rotušėje pristatyta Raimondos Ragauskienės mokslinė monografija „Mirties nugalėti nepavyko“. Lyginant su kitomis akį patraukiančiomis, gražiai išleistomis ir įdomiai parašytomis knygomis, ši monografija turi dar vieną išskirtinį bruožą, tai – sveikatos istorija. Knygos autorė, nagrinėdama vieną iškiliausių ir žinomiausių Lietuvos kilmingųjų bajorų – Radvilų giminės – istoriją, pažvelgė į šią šeimą iš istorijos, demografijos ir iš medicinos taškų.

Tai – jau aštuntoji prof. R. Ragauskienės monografija. Profesorė nagrinėja senovinius raštus įvairiomis kalbomis. Vėliau šios žinios pasiekia skaitytoją įdomiomis knygomis ir tai – nieko nuostabaus. Nauja tai, kad šį kartą istorikei talkino visas būrys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų bei LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus darbuotojų.