2018 m. sausio 5 d.
Nr. 1 (2268)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava

Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotrauka

Sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną ir Pasaulinę taikos dieną Gedimino pilies bokšte iškelta 2018-ųjų Lietuvos vėliava. Garbės sargybos kuopos kariams žygiuojant į bokštą iškilmingai pakeisti metus plevėsavusią trispalvę 2018-ųjų metų Lietuvos vėliava, kalno papėdėje prie Gedimino paminklo susirinkę vilniečiai kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramovės choru „Aidas“ sutartinai dainavo „Žygis į Vilnių“ bei kitas patriotines dainas. Šiemet (kaip ir pernai) ceremonija vyko kalno papėdėje, prie Gedimino paminklo, o ne prie pilies ant kalno. Kone prieš dvejus metus Kultūros ministerija dėl atsiradusių nuošliaužų ir būtinų kalno tvarkybos darbų nusprendė uždaryti Gedimino kalną lankytojams.

Nuskambėjus salvėms ir bokšte iškėlus naująją vėliavą, 2017-aisiais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi vėliava buvo iškilmingai perduota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai, aktyviausiai dalyvavusiai nacionaliniuose Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Nacionalinio muziejaus organizuojamuose pilietinio ugdymo, tradicijų puoselėjimo konkursuose.


Sugrįžusiųjų kerštas

Noriu pasidalinti įspūdžiais apie pernai, birželio 23 dieną, Seime, Konstitucijos salėje, vykusią konferenciją „Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20-metį ir šiandien. Iššūkiai ir  perspektyvos“. Gausus svečių būrys tą dieną pažėrė šauliams daug gražių žodžių. „Šauliai yra moralinis tautos kelrodis nuo pat valstybės įkūrimo ištakų“, – savo sveikinime pabrėžė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) valstybės istorijoje, pasipriešinimo jėgų struktūroje užima svarbią vietą Ji buvo viena didžiausių visuomeninių organizacijų, o jos veikla glaudžiai susijusi su visais svarbiais valstybės kūrimo ir stiprinimo etapais. Šauliai 1919 metų rugpjūčio 27-osios naktį padėjo likviduoti P. O. V. sąmokslą, kurio tikslas buvo nuversti Lietuvos Vyriausybę ir, pakvietus Lenkijos kariuomenę, prijungti mūsų šalį prie Lenkijos. Rimtą kovos krikštą šauliai gavo kovose su bermontininkais. Perlojos šauliai užėmė kovos barą lenkų fronte nuo Valkininkų iki Merkinės. Dešimt jų žuvo, dar daugiau sužeista. Vaduojant Klaipėdą pirmoji auka buvo šaulys Algirdas Jasaitis, gimnazistas iš Kauno.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija