|
Tęsiame pernai pradėtą spausdinti apybraižą
apie vieną žymiausių Lietuvos pasipriešinimo vokiečių nacių ir rusų
sovietinei okupacijai Petro Paulaičio kovą. 1940-aisiais metais
ir vėliau besitęsianti okupacija neleido šiam religingam, saleziečių
išsilavinimą pasiekusiam jaunuoliui tapti abejingu tautos likimui,
ir jis dar vokiečių nacių laikais subūrė Lietuvos Laisvės Gynimo
Sąjungą (LLGS), perėmusią pasipriešinimą ir sovietiniams okupantams.
Į ją jungėsi ir kunigai.
Gyvenimo audrose nepalūžęs
Antanas POCIUS
(Tęsinys. Pradžia nr. 46,
47,
48,
49,
50)
Antrosios sovietinės okupacijos akivaizdoje. Pasirengimas ginkluotam pasipriešinimui P. Paulaitis su savo bendraygiais puikiai suprato, kad ginkluotas susidurimas su sovietine okupacine valdžia bus neišvengiamas. Sustojus frontui, susidariusį atokvėpio laikotarpį iki sovietų okupacijos LLGS organizacija panaudojo ginklų būsimoms kovoms kaupimui. Pogrindinė organizacija jau turėjo apie 200 prancūziškų ginklų, deja, šaudmenų atsargos tiems ginklams buvo labai menkos, apsirūpinimas ginkluote tebebuvo opi problema. Tuo metu buvo įsigyta priemonių pogrindinės spaudos leidybai: popieriaus, kalkės, juostelių, 70 kilogramų šrifto, o senos konstrukcijos spausdinimo mašina paslėpta Mantvilių girininkijoje.
|