Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kaip mylėti darbais, o ne žodžiais

Bendroje maldoje su ses. Viktorija

Lapkričio 27 dieną Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos Šv. Kryžiaus namuose, vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) vadovų, kitų aktyvių jos narių ugdymo ir formacijos diena „Mylime ne žodžiais, o darbais“ (Popiežius Pranciškus).

„Nepalūžti, bet kilti ir kelti“

Ses. Onutė Petraškaitė MVS papasakojo apie Šv. Kryžiaus koplyčios ir jų vienuolyno atsiradimo istoriją. Vargdienių seserų vienuolijos seserys čia gyvena nuo 1995 metų. Po pažintinės apžvalgos Šv. Kryžiaus bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po jų – pirmoji konferencija „Pal. J. Matulaitis ir šiandiena“. Ją vedė „Marijos radijo“ darbuotojas Liutauras Serapinas. Paskelbęs temos potemę „Nepalūžti, bet kilti ir kelti“, pokalbį pradėjo kaip pasaulietis įžangine malda – himno Palaimintajam Jurgiui žodžiais. Pranešėjas kalbėjo apie pašaukimą šeimoje, maldoje, darbe, gyvenime ir kitur. Labai dažnai mes prašome Dievo, kad padėtų surasti, suprasti savo pašaukimą. Ieškoti Dievo šiais laikais reikia kitaip. Apie tai mums kalba ir Palaimintasis Jurgis. Tai rasime ne tik jo „Užrašuose“, bet ir atskirai surinktų maldų knygelėje „Viešpatie, kaip aš Tave myliu!“ bei įvairiuose kituose leidinukuose. Šiandien mums reikia ieškoti žmonių, o juose – Dievo. L. Serapinas pateikė pavyzdžių, kaip mes tai turime daryti. Pranešėjas pacitavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio dienoraštyje 1911 m. sausio 13 d. parašytą tekstą. Ačiū Tau, Viešpatie, už tai, ką suteikei man ypatingus meilės jausmus prie Švč. Panelės Nekalto Prasidėjimo. Seniau sunkiai man ta malda ėjosi. Dabar gi kaip saldu prie Jos kojų pripuolus melstis ir maldoje skendėti. Siela tarsi alpsta saldžių saldžiausių jausmų pagauta, o kūną stebėtini, nepermanomi, neišreiškiami šiurpuliai perėmę laiko. Tą pat beveik patyriau, kaip ir Tavo šv. Kryžių prie širdies ir krūtinės glausdamas. Ačiū Tau Viešpatie, už viską. Dieve, mano Dieve, kaip aš Tave myliu ir mylėt noriu. Duok man, kad galėčiau dirbti ir kentėti dėl Tavęs ir Tavo šv. Bažnyčios, ir jos matomos galvos Šv. Tėvo. Malda, darbas dėl Dievo ir vargai su kentėjimais dėl bažnyčios išvien susipynę visą mano gyvenimą tesudaro. Tebūna man pavyzdžiu pats Kristus. Dieve, kaip aš Tave myliu.