|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilniaus arkivyskupijoje Ignalinos dekanate Turininga Šeimų šventė
DŪKŠTAS. Lietuvoje yra keletas vietovių, vadinamų Dūkšto vardu, o Ignalinos rajone jis yra gana senas, kildinamas iš sėlių kalbos žodžio dūksta (dusta). Šiose apylinkėse Dūkštu vadinami Dūkšto ežeras, Dūkšto dvaras, Dūkšto miškas. Taigi, Dūkštas mažas miestelis, įsikūręs nedidelėje aukštumoje, apie 24 kilometrus į šiaurės rytus nuo Ignalinos, prie Persvėto ir Persvėtaičio ežerų. Šio miestelio apylinkės buvo gyvenamos dar prieš Kristų. Apie tai byloja piliakalnis ir archeologų tyrinėjimai. Miestelis pradėjo augti, kuomet pro Dūkštą buvo nutiestas geležinkelis VilniusDaugpilis. Carinės Rusijos ir Lenkijos laikais Dūkštas priklausė Švenčionių, o kurį laiką Zarasų apskritims. 19501959 metais Dūkštas tapo rajono centru. Tada jam buvo suteiktos miesto teisės. Senajame Dūkšte įsikūręs XVIII amžiaus neoklasicizmo stiliaus dvaras. Jame mėgdavo svečiuotis poetas Adomas Mickevičius. Čia, sudegintos bažnyčios rūsyje, ilsisi žymaus Lietuvos dailininko Jono Rustemo palaikai. Šiose vietovėse yra Rojaus vienkiemis, kuriame gyveno ir savo mokslinę veiklą vykdė lenkų tautybės profesorius, gamtininkas Adomas Hrebnickis, įveisęs pomologinį sodą. Jis palaidotas Senajame Dūkšte, giminių kape. Profesoriaus namuose Rojuje dabar veikia memorialinis muziejus. Sena čia ir parapija. Pirmoji katalikų koplyčia pradėjo veikti Dūkšto dvaro valdose pirmajame XVIII amžiaus dešimtmetyje. Vėliau iškilo ir bažnyčia, kuri dėl neatsargumo 1956 metais sudegė. Dabartinė Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia mena čia dirbusius kunigus Albertą Ulicką, Kazimierą Žemėną, Aldą Čeponį, Igną Jakutį bei kitus. Parapijiečiai nesutriko, kai prieš porą metų į Dūkštą atvyko dirbti energingas, sumanus ir reiklus Žemaitijos augintas kun. Sigitas Grigas. Klebonas, turėdamas aptarnauti ir dar kelias parapijas, puikiai bendrauja su parapijiečiais, džiaugiasi su jais dalyvaudamas renginiuose, išblaško jų nerimą ir veda į susitaikymą su Dievu. Trijų Karalių dieną visos Dūkšto ir aplinkinių parapijų šeimos buvo kviečiamos į Šeimadienio renginius. Tokią šventę Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos parapija organizuoja antrą kartą. Šeimadienio renginys prasidėjo Dūkšto kultūros namuose muzikuojančių šeimų koncertu. Tąkart scenoje šeimininkavo, išradingai pristatė atlikėjus ir neįprastai ėmė interviu LRT laidos Svarbios detalės vedėja Živilė Kropaitė. Žurnalistė, supažindinusi su dienotvarke, pasidalinti mintimis pakvietė Vilniaus arkivyskupijos vyskupą Darių Trijonį. Jo Ekscelencija papasakojo apie Šventąją šeimą ir apie tai, kaip svarbu moraliai palaikyti šeimas, ypač jaunas, melstis už jas, nes jaustis vienišiems, gyventi atskirtiems nuo kitų yra nepakeliamai sunku. Vyskupas pasidžiaugė klebono Sigito entuziazmu ir gausiai susirinkusia bendruomene. Po šiltos ir sakralios Ekscelencijos kalbos į sceną kilo viena iš Šeimadienio rėmėjų Ignalinos kredito unijos (IKU) Kreda vadovė Violeta Čeponienė. Ji sakė, jog malonu matyti salėje besišypsančius žmonių veidus, kurie byloja apie tai, kad Dūkštas dar neišsivaikščiojo. Todėl IKU neišsižada paremti tokius renginius ir ateityje. Dangutė Urbonienė Dūkšte ne naujokė. Ji ilgai dirbo vietos kultūros namuose. Jos muzika ir dainos skambėjo visuose renginiuose ir susilaukdavo audringų plojimų. Šito meno iš močiutės ir muzikos mokyklos išmokusios žavios jos anūkėlės Augustė ir Austėja tąkart Šeimadienyje dainavo Tėtuk, aš dar mažytė ir Laukiu dovanų, kaip senelis kailinių, kaip močiutė akinių, kaip šunelis kumpio. Šioms linksmoms dainelėms mielai pritarė ir žiūrovai. Savotiškai perteiktas trijų kartų dvelksmas, kai scenoje pasirodė Veronika rūsčios senatvės, bet sveiko proto moteris ir Jurgita su Deimante jaunimo atstovės, kurių krūtinėse plaka karštos širdys. Žiūrovai ošė, kuomet virtuoziškai akordeonu grojo ir dainavo keturiolikmetis Karolis Iškauskas iš Vilniaus. Kazitiškio kaimo seklyčios ansamblis, vadovaujamas Danutės Gasiūnienės, atliko Kalėdinių giesmių pynę, Danutė dainavo solo ir skaitė eiles apie angelą, skambėjo moterų duetas. Liaudiškos muzikos kapelos Linksmuolė, dažnai grojančios LRT Duokim garo laidose, vadovas Tomas Kochanka su sūneliu šįkart pagrojo Liaudišką valsą ir Polkutę, Tomas akordeonu, o Karolis birbyne. Vienuolika vaikų augina Tatjana ir Konstantinas Deriuginai. Didžiosios šeimos tėvai jauni, o vaikučiai pabiručiai, gimę vienas po kito, žaismingi, gražūs ir labai savarankiški. Pernai Šeimadienyje jų buvo dešimt. Tada Tatjana laukėsi vienuolikto ir šiemet ta vienuolikta atžala jau šurmuliavo scenoje. Du Deriuginų berniukai ir devynios mergaitės dabar gyvena Driškūnų kaime, Ignalinos rajone. Jie neseniai atvyko iš Maskvos ir apsistojo čia, regis, ilgam. Be abejonės, jiems reikalingas moralinis ir materialinis palaikymas. Dabar juos globoja klebonas kun. S. Grigas. Gausi rusų šeimyna tąkart savo giesmėmis gražiai šlovino Dievą, o giesmes Tyli naktis ir Džiaugsmingų šventų Kalėdų užtraukė lietuviškai. Jas pasigavo visi klausytojai ir giedojo kartu. Po pirmos koncerto dalies visi iš kultūros namų skubėjo Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčion, į šv. Mišias. Eucharistijai vadovavo vyskupas D. Trijonis, koncelebravo Zarasų klebonas ir dekanas kun. Vydas Juškėnas ir Visagino klebonas kun. Vidmantas Rudokas. Vysk. D. Trijonio kontaktas su klebonu kun. S. Grigu gana artimas, todėl jį pasikvietė į Dūkštą. Aukodamas šv. Mišias vyskupas į gausiai susirinkusius tikinčiuosius kreipėsi paprastai, klausdamas: Ar matėte šiąnakt žvaigždę, kuri mums rodo kelią link Kristaus? Visi tylėjo. Tada vyskupas darė išvadą, jog tikriausiai visi ją pramiegojo, tik klebonas Sigitas, ruošdamasis Šeimadieniui, turbūt nesumerkė akių... Dūkštiečiams buvo didelė garbė parsinešti namo vyskupo pašventintos kreidos ir užrašyti ant savo būsto durų tris karalių vardų raides. Pasibaigus šv. Mišioms, į bažnyčią įžengė dailiai apsirėdę Trys Karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Atlikę ritualą, jie su dvasininkais visus palydėjo prie garuojančios skanios sriubos. Jos užteko visiems, o vėliau norintys galėjo vykti į Rojų arba bibliotekoje pasiklausyti prof. Vytauto Radžvilo ir Vilniaus universiteto doktoranto Vytauto Sinicos komentarų, pristatant Paulo Kengoro knygą Išardymas. Profesorius ir doktorantas plačiai nagrinėjo daugiau nei pusantro šimtmečio mėginimus įgyvendinti mokslinio komunizmo teorijos kūrėjų iškeltą tikslą sunaikinti prigimtinę šeimą. Tai, ką pasakė tąkart Dūkšto bibliotekoje garbūs svečiai, aprašyti ir papasakoti ten nedalyvavus, nebeįmanoma. Knygą reikia imti skaityti ir daryti savianalizę, nors didžioji žiniasklaida nenori. Po prof. V. Radžvilo ir doktoranto V. Sinicos pokalbio labai tiko magiškasis koncertas kultūros namuose. Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų ir jaunuolių choras, solistai, duetas ir trio, vadovaujami Virginijos Junevičienės, akomponuojant Rimvydui Kruopiui, atliko ne tik lietuviškas maldų giesmes, bet ir populiarias, kraują stingdančias itališkas dainas. Juk šis choras spalio viduryje koncertavo Ispanijoje, Sevilijoje. Kadangi netoli Dūkšto yra žemiškasis Rojus, marijampoliečiai atvežė ir padovanojo jumoristinę dainelę apie rojaus obuoliukus. Savo magiškus triukus mikliai demonstravo iliuzionistas Gytis Pigaga, tąkart Dūkšte puikiai atstovavęs vienam iš Trijų Karalių. Po turiningo koncerto, kuriame norėjosi apkabinti brangiausius žmones, kaimynus ir ištikimus draugus, pasipylė dovanų lietus. Jį pasėjo Šeimadienio globėja, Seimo narė Gintarė Skaistė. Kadangi dėl didelio užimtumo pati Gintarė negalėjo dalyvauti šventėje, dovanas teikė vysk. D. Trijonis ir Zarasų dekanas kun. V. Juškėnas. Apdovanoti patys darbščiausi, rūpestingiausi, maloniausi žmonės: Angelė Kolelienė, Laimutė Rožienė, Valerija Aleknienė, Algimantas ir Valerija Bulovai, Valė Šukelienė, Genoefa Laurinėnienė, Jurandas Laškovas, Antanas Šimkūnas, Giedrė Karpickienė, Dangutė Urbonienė, Jūratė Rudokienė ir kiti. Dūkštietė Indrė Gruodienė vyskupui padovanojo netradicinį, pagal senovinį receptą pagamintą obuolių sūrį. Šeimadienio programą vainikavo agapė, į kurią buvo pakviesti visi dalyviai. Eidami namo dūkštiečiai džiaugėsi pabuvę tarsi vienoje draugiškoje, nesupriešintoje šeimoje. Juos jungė bendri interesai, kurie suteikė mažam miesteliui didelių vilčių. Labai gaila, kad turiningame ir įsimintiname Šeimadienyje nedalyvavo nei vietos, nei rajono valdžios atstovai. Elena Mudėnaitė Autorės nuotraukos
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |