Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų – tūkstančiai žygių...

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Valstybinio gyvenimo kūrimas

Popiežius Pranciškus su Čilės prezidente Mišele Bašle

Apaštalinė popiežiaus Pranciškaus kelionė į Čilę

Mindaugas Buika

Dramatiško paveldo įveikimas

Popiežius Pranciškus, artėjant penktosioms jo pontifikato metinėms, atliko 22-ąją užsienio apaštalinę kelionę, šeštą kartą lankydamasis Lotynų Amerikos šalyse. Tokie dažni vizitai į šį kontinentą neturėtų labai stebinti, kadangi jis pats kilęs iš Argentinos (beje, savo tėvynės, kaip Popiežius, dar nėra aplankęs) ir jaučia pareigą esmingai prisidėti prie labiausiai katalikiško pasaulio regiono dvasinės bei socialinės pažangos. Sausio 15–18 dienomis Šventasis Tėvas buvo priimtas jam gerai pažįstamoje Čilėje (vėliau toje pačioje kelionėje lankė Peru), kurioje 1960 metais vyko jo, kaip Jėzuitų vienuolijos novicijaus, teologinė formacija. Todėl popiežius Pranciškus žino šios 18 milijonų gyventojų turinčios šalies, kurių dauguma katalikai, gana permainingą, netgi dramatišką paskutinių XX amžiaus dešimtmečių istoriją, darančią įtaką ir šiandienos gyvenimui. 8-ojo dešimtmečio pradžioje socialistas prezidentas Salvadoras Ajendė (Salvador Allende) su vietinių komunistų ir Sovietų Sąjungos pagalba bandė įvesti marksistinį režimą, nacionalizuodamas bankus, pramonės įmones, eksproprijuodamus didžiausius žemvaldžius. Ekonominės ir politinės suirutės akivaizdoje 1974 metais per karinį perversmą į valdžią atėjęs generolas Augustas Pinočetas (Augusto Pinochet), šalį tvirta ranka valdęs 16 metų, atkūrė stabilumą, tačiau su rimtais žmogaus teisių pažeidimais. Po referendumo 1990 metais atkūrus demokratiją Čilėje vyksta normalus politinis gyvenimas, nors visuomenė tebėra labai poliarizuota, o socialinių problemų pakanka. Visgi Čilė, šiemet mininti 200-ąsias savo valstybinės nepriklausomybės nuo Ispanijos metines, su pasitikėjimu žvelgia į ateitį kaip viena labiausiai klestinčių Lotynų Amerikos šalių.

Išsaugoti savo šalį ateičiai

Kun. Vytenis Vaškelis

Artėjanti Vasario 16-oji mūsų tautai suteikė laisvę gyventi Jėzaus „nelaisvėje“, kad, tapę didžiosios Dievo Tautos, Bažnyčios, dalimi, galėtume sąžiningai bei sąmoningai savo gebėjimais prisidėti prie visuotinio mūsų valstybės gėrio kūrimo ir ilgėtis antrosios Tėvynės, nes tik joje bus pilnai patenkinti visi mūsų egzistenciniai lūkesčiai. Taigi mūsų kojos tvirtai stovi ant gimtinės žemės, o mūsų širdys bei mintys dėkingai kyla aukštyn, nes dangus mums dovanoja viską, kas teikia vidinę ramybę (kartais net kančioje) prasmingai gyventi.

Besiruošiant valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, per žiniasklaidos priemones visuomenė plačiau supažindinama su žymiais šviesuoliais, savo uždegančiu patriotizmu, nepalaužiamu tikėjimu ir kūrybingu talentų panaudojimu įnešusiais istorinį indėlį į 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aruodą. Antai LRT televizijos žiūrovai plačiau supažindinami su Vasario 16-osios akto signatarais... Kai žmonės daugiau sužino apie savo šalies herojus, gilėja jiems pagarba; kai kurie ima ir savęs klausia: „O kuo gi ir aš galėčiau būti naudingas savo kraštiečiams?“ Vien toks ar panašus klausimo kėlimas išjudina polėkiui žmogaus pasąmonėje snaudžiančius vidinius resursus...

D. Grybauskaitė ir L. Mažylis atidarė Nepriklausomybės Akto parodą

Prof. Liudas Mažylis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir prof. Vytautas Landsbergis Signatarų namuose atidarant parodą

Sekmadienį Signatarų namuose Vilniuje iškilminga ceremonija atidaryta į Lietuvą iš Vokietijos atvežto Vasario 16-osios akto paroda. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo: „Prieš šimtą metų būtent čia, šiame pastate, gimė mūsų laisvė. 20 vyrų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Tai įkvėpė mus padaryti ir Kovo 11-ąją: be išlygų atkurti nepriklausomybę. Visada reikia drąsių žmonių ir drąsios tautos, kuri gali ginti, kovoti, atkovoti, išsaugoti ir, jeigu reikia, atkurti laisvę ir nepriklausomybę“. Prezidentė dėkojo dokumentą pernai archyve Berlyne radusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui ir Vokietijai, perdavusiai jį Lietuvai. Prezidentė drauge su L. Mažyliu atvėrė duris į kambarį, kuriame eksponuojamas aktas, o atidengti patį aktą šalies vadovė drauge pakvietė ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį. Tiesiogiai iš Signatarų namų transliuotą ceremoniją lauke stebėjo daugiau nei šimtas žmonių, jiems buvo dalijamos Lietuvos vėliavėlės.

Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo žvaigždė šviečia

Povilas Šimkavičius,

dimisijos pulkininkas leitenantas

Atminimo kryžius mons. Alfonsui Svarinskui. Ant akmeninės stelos, kuri kartu su atminimo kryžiumi sudaro bendrą kompoziciją, užrašas: „Lietuvos Laisvės kovotojo, triskart politinio kalinio, Partizanų ir Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, pulkininko, parko įkūrėjo monsinjoro ALFONSO SVARINSKO 1925–1954–2014 atminimui“

Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę į Amžinybę, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Toks buvo nenuilstantis kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17).

„Kremliaus aikštėje ant ežero kranto stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“

Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su mons. A. Svarinsku susitikome 2009 m. gegužės 27 d. kartu su Atsargos karininkų sąjungos karininkais tvarkydami Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parko (Kadrėnų k., Ukmergės r.) teritoriją. Saulėtą pavasario dieną genėjome sausas medžių šakas, kirtome sausuolius, šienavome tvenkinio pakrantę. Kartu su mumis dirbo ir partizanų parko įkūrėjas mons. A. Svarinskas. Tarp darbų pasitaikė puiki galimybė gerą pusvalandį pasivaikščioti partizanų parko takeliais ir pasiklausyti jautrių mons. A. Svarinsko pasakojimų apie Rusijos lageriuose praleistus metus, tremtį į Vokietijos Federacinę Respubliką, susitikimus su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir JAV prezidentu Ronaldu Reiganu (Ronald Reagan). Įsiminė pamokantis monsinjoro pasakojimas apie susitikimą su JAV prezidentu. Jis sakė, kad norint pasiekti rezultatų bendraujant su aukšto rango pareigūnu, reikia jį sudominti, net prajuokinti. 1989 metų susitikimo su JAV prezidentu metu monsinjoras pasakė, kad R. Reiganui už kovą su blogiu Maskvoje bus pastatytas paminklas. Į prezidento klausimą, kurioje vietoje stovės tas paminklas, monsinjoras atsakė, kad Kremliaus aikštėje. Toje aikštėje bus didelis ežeras, o ant jo kranto stovės paminklas. Tai labai prajuokino JAV prezidentą, ir monsinjoro vizito tikslas originaliai padėkoti JAV prezidentui už išlaisvinimą iš Sovietų Sąjungos kalėjimo buvo pasiektas. Monsinjoras dar papasakojo, kad padovanojo JAV prezidentui R. Reiganui lageriuose iš duonos padarytą rožančių ir kryžiuką. Įprasta, kad visas dovanas prezidentas perduoda savo padėjėjams, bet mons. A. Svarinskas pasidžiaugė, kad jo dovaną R. Reiganas laikė suspaudęs rankoje ir nueidamas dovanos nepaleido iš rankų. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke stovi kryžius – dėkingumo ir pagarbos ženklas JAV prezidentui R. Reiganui.

Mons. Alfonsas Svarinskas įamžintas Igliaukoje

Ilgliaukos klebonas kun. Remigijus Maceina prie atminimo lentos savo pirmtakui mons. Alfonsui Svarinskui Šv. Kazimiero bažnyčioje

Kūčių vakarą iš visų kraštų sugrįžę parapijiečiai, jų vaikai ir vaikaičiai gausiai rinkosi į Igliaukos Šv. Kazimiero bažnyčią. Piemenėlių šv. Mišiose parapijos klebonas kun. Remigijus Maceina padėkojo bažnyčios rėmėjams ir pasidžiaugė, kad per 2017 metus daug darbų buvo padaryta: sutvarkytas bažnyčios statytojo kun. Vincento Kačergio (1823–1897) kapas, atnaujinti du kryžiai, paremontuotas bažnyčios bokštas, pakeistas klebonijos stogas ir įrengtos patalpos parapijos pastate, kur vaikai ruošiami Pirmajai Komunijai.

Po šv. Mišių klebonas pašventino atminimo lentą Igliaukoje dirbusiam klebonui mons. Alfonsui Svarinskui. Dar rudenį monsinjoro atminimo įamžinimą klebonas aptarė su pastoracine taryba. Ši pritarė klebono idėjai ir jis Punske užsakė atminimo lentą. Smagu, kad taip greitai ir tokiu šventiniu metu bažnyčioje atsirado labai svarbus Igliaukai įrašas: „1970 iki 1976 Igliaukos šv. Kazimiero parapijos Bažnyčioje Žmonėms tarnavo kunigas Alfonsas Svarinskas (1925–2014) (monsinjoras, disidentas, politinis kalinys, Seimo narys)“.

Konferencija kun. Alfonsui Lipniūnui atminti

Pasvalietės prie kun. Alfonso Lipniūno kapo

Sausio 14 dieną Panevėžio katalikės moterys suruošė renginį, skirtą kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui atminti. Panevėžietės ir viešnios iš Biržų, Pasvalio pirmiausia skubėjo į šv. Mišias Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. Po šv. Mišių renginio dalyviai kartu su mons. Juozapu Antanavičiumi aplankė kun. A. Lipniūno kapą. Malda ir uždegtų žvakelių liepsnelėmis bei giesme „Marija, Marija“ pagerbtas jo atminimas.

Šv. Juozapo globos namų salėje įvyko konferencija, kurią pradėjo mons. Juozapas Antanavičius ir Panevėžio katalikių moterų draugijos (KMD) pirmininkė Milda Krasnickienė. Apie kun. A. Lipniūno gyvenimo kelią nuo vaikystės iki nežmogiškų kančių Štuthofo koncentracijos stovykloje bei paskutinio atodūsio Pucko ligoninėje kalbėjo filologė, bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Jai kalbant ne vienam klausančiam akyse pasirodė ašaros. Apie pasiruošimą, rūpinimąsi kunigo kankinio palaikų pargabenimu į Lietuvą, palaidojimą Panevėžio Katedros šventoriuje 1989 metais prisiminė mons. J. Antanavičius.

Gyvojo Rožinio draugijos susirinkimas

Gyvojo Rožinio draugijos maldininkus sveikina klebonas kun. Rimantas Žaromskis

Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos nariai sausio mėnesį tradiciškai rinkosi į ataskaitinį susirinkimą Tytuvėnų Piligrimų centre. Jis vyko po šv. Mišių, kuriose dalyvavo Gyvojo Rožinio maldininkės ir maldininkai.

Išsirinkę susirinkimo pirmininką ir sekretorių, draugijos nariai pirmiausia išklausė vadovės Teresės Barkauskienės ataskaitos apie praėjusiais metais atliktus darbus. Paaiškėjo, kad draugijoje yra 140 narių, o jie sudaro septynis maldininkų būrelius. Aštuntas gyvojo Rožinio kalbėtojų būrelis yra Kražių parapijoje. Vadovė prisiminė 2017 metų pradžioje vykusią šventę, kurioje draugija pagerbė geradarius, prisiminė tikslines keliones į Šiaulius, Panevėžį, Vabalninką, Krekenavą. Jau dvyliktą kartą vyks adoracijos naktis. Joje aktyviai dalyvauja ir Gyvojo Rožinio draugijos atstovės. Daug dėmesio vadovė skyrė labdarai, aukojimui bei kitiems geriems darbams. Labdara perduodama „Caritui“, aukos pasiekia tuos, kam reikia materialinės pagalbos, o draugijos narės puošia bažnyčią, kryžius, koplyčią. Teresė Barkauskienė dėkojo klebonui kun. Rimantui Žaromskiui, miesto seniūnui Romui Čerkauskui, Piligrimų centro darbuotojams už rūpinimąsi bei patarimus. Gyvojo Rožinio draugijos vadovė visiems linkėjo stiprios sveikatos, supratimo, meilės ir pagarbos vieni kitiems, Šv. Dvasios dovanų, Dievo palaimos, gailestingumo bei kitų malonių.

Vilniaus arkivyskupijoje

Ignalinos dekanate

Turininga Šeimų šventė

Kultūros namuose vykusio Šeimadienio renginyje (iš kairės): kun. Sigitas Grigas, Živilė Kropaitė, vysk. Darius Trijonis

DŪKŠTAS. Lietuvoje yra keletas vietovių, vadinamų Dūkšto vardu, o Ignalinos rajone jis yra gana senas, kildinamas iš sėlių kalbos žodžio dūksta (dusta). Šiose apylinkėse Dūkštu vadinami Dūkšto ežeras, Dūkšto dvaras, Dūkšto miškas. Taigi, Dūkštas – mažas miestelis, įsikūręs nedidelėje aukštumoje, apie 24 kilometrus į šiaurės rytus nuo Ignalinos, prie Persvėto ir Persvėtaičio ežerų. Šio miestelio apylinkės buvo gyvenamos dar prieš Kristų. Apie tai byloja piliakalnis ir archeologų tyrinėjimai. Miestelis pradėjo augti, kuomet pro Dūkštą buvo nutiestas geležinkelis Vilnius–Daugpilis. Carinės Rusijos ir Lenkijos laikais Dūkštas priklausė Švenčionių, o kurį laiką – Zarasų apskritims. 1950–1959 metais Dūkštas tapo rajono centru. Tada jam buvo suteiktos miesto teisės.