|
RUBRIKOS
|
Gyvojo Rožinio draugijos susirinkimas
Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos nariai sausio mėnesį tradiciškai rinkosi į ataskaitinį susirinkimą Tytuvėnų Piligrimų centre. Jis vyko po šv. Mišių, kuriose dalyvavo Gyvojo Rožinio maldininkės ir maldininkai. Išsirinkę susirinkimo pirmininką ir sekretorių, draugijos nariai pirmiausia išklausė vadovės Teresės Barkauskienės ataskaitos apie praėjusiais metais atliktus darbus. Paaiškėjo, kad draugijoje yra 140 narių, o jie sudaro septynis maldininkų būrelius. Aštuntas gyvojo Rožinio kalbėtojų būrelis yra Kražių parapijoje. Vadovė prisiminė 2017 metų pradžioje vykusią šventę, kurioje draugija pagerbė geradarius, prisiminė tikslines keliones į Šiaulius, Panevėžį, Vabalninką, Krekenavą. Jau dvyliktą kartą vyks adoracijos naktis. Joje aktyviai dalyvauja ir Gyvojo Rožinio draugijos atstovės. Daug dėmesio vadovė skyrė labdarai, aukojimui bei kitiems geriems darbams. Labdara perduodama Caritui, aukos pasiekia tuos, kam reikia materialinės pagalbos, o draugijos narės puošia bažnyčią, kryžius, koplyčią. Teresė Barkauskienė dėkojo klebonui kun. Rimantui Žaromskiui, miesto seniūnui Romui Čerkauskui, Piligrimų centro darbuotojams už rūpinimąsi bei patarimus. Gyvojo Rožinio draugijos vadovė visiems linkėjo stiprios sveikatos, supratimo, meilės ir pagarbos vieni kitiems, Šv. Dvasios dovanų, Dievo palaimos, gailestingumo bei kitų malonių. |
||
|
|
||
Konferencija kun. Alfonsui Lipniūnui atminti
Sausio 14 dieną Panevėžio katalikės moterys suruošė renginį, skirtą kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui atminti. Panevėžietės ir viešnios iš Biržų, Pasvalio pirmiausia skubėjo į šv. Mišias Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje. Po šv. Mišių renginio dalyviai kartu su mons. Juozapu Antanavičiumi aplankė kun. A. Lipniūno kapą. Malda ir uždegtų žvakelių liepsnelėmis bei giesme Marija, Marija pagerbtas jo atminimas. Šv. Juozapo globos namų salėje įvyko konferencija, kurią pradėjo mons. Juozapas Antanavičius ir Panevėžio katalikių moterų draugijos (KMD) pirmininkė Milda Krasnickienė. Apie kun. A. Lipniūno gyvenimo kelią nuo vaikystės iki nežmogiškų kančių Štuthofo koncentracijos stovykloje bei paskutinio atodūsio Pucko ligoninėje kalbėjo filologė, bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Jai kalbant ne vienam klausančiam akyse pasirodė ašaros. Apie pasiruošimą, rūpinimąsi kunigo kankinio palaikų pargabenimu į Lietuvą, palaidojimą Panevėžio Katedros šventoriuje 1989 metais prisiminė mons. J. Antanavičius. |
||
|
|
||
|
Vieną ankstų žiemos rytą daugiabučiame name įvyko skaudi nelaimė. Pirmajame aukšte užsidegė butas. Kambaryje, kuriame kilo gaisras, sudegė viskas. Kad užgesintų siautėjančias liepsnas, gaisrininkai išmušė langą. Šalia savo buto, aprūkusioje, nuo suodžių pajuodusioje laiptinėje nunarinęs galvą stovėjo buto šeimininkas. Iš pradžių nežinojome, ko griebtis, kaip padėti žmogui, nuo ko pradėti: šaltis, vanduo, suodžiai, pro langą išmestos daiktų liekanos. Visai neseniai Šiaulių vyskupijos Caritas skelbė Advento paramos akciją Gerumas mus vienija. Nusprendėme kreiptis patarimo, juk, gelbėdami žmones, susiduria su įvairiomis situacijomis. Skambutis buvo sėkmingas. Zita Baranauskienė ne tik suteikė informacijos apie Krizių centrą, kuris priima septynioms nakvynėms nemokamai, apie Motinos Teresės šeimų namus, kur galima gauti rūbų, bet ir pasiūlė maisto paketą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |