|
Seimas baigė rudens sesiją
Tik sausio 13-ąją, šeštadienį, Seimas baigė keliskart pratęstą rudens sesiją. Nors buvo planuota baigti penktadienį, tačiau parlamentarai nespėjo apsispręsti dėl universitetų pertvarkos, opozicijai paprašius pertraukos iki kito posėdžio. Penktadienio vakarą skubiai dar vienai dienai buvo pratęsta sesija ir šeštadienį Seimo nariai į posėdį rinkosi prieš iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Jo metu priimti sprendimai dėl Lietuvos edukologijos universiteto bei Aleksandro Stulginskio universiteto jungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto, pradėti svarstyti klausimai dėl rezidentų atlyginimų pakėlimo, išimties dėl alkoholio reklamos užsienietiškiems žurnalams. Numatytos valandos šeštadienį ryte vėlgi nepakako, tad posėdis buvo pertrauktas likus porai minučių iki Laisvės gynėjų dienos minėjimo, o į parlamento salę Seimo nariai grįžo po vėliavos pakėlimo ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Pagal Konstituciją rudens Seimo sesija prasideda rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją. Gruodžio pabaigoje parlamentarai sesiją pratęsė iki sausio 12-osios, kad galėtų priimti būtinus projektus. Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo būdu prie Vytauto Didžiojo universiteto šeštadienį pritarė 64 Seimo nariai, 7 buvo prieš, susilaikė 4. Nutarimu Seimo valdyba įpareigojama užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto pateikto universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų. Nutarta, kad Lietuvos edukologijos universitetui patikėtas valstybės nekilnojamasis turtas po reorganizavimo bus perduotas Vyriausybei. Sausio 12 d. Seimas pritarė Lietuvos sporto universiteto (LSU) reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) būdu. Už tokį nutarimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 19 parlamentarų. Lietuvos sporto universiteto bendruomenė yra pareiškusi kategorišką nesutikimą, kad ši aukštoji mokykla būtų prijungta prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Seimas šeštadienį po pateikimo pritarė pataisoms, kuriomis nuo gegužės 125 eurais kiltų gydytojų rezidentų atlyginimai. Už socialdemokratų pasiūlymą po pateikimo balsavo 87 Seimo nariai, du susilaikė. Projektas toliau bus nagrinėjamas Seimo Sveikatos reikalų komitete, jo svarstymas bus tęsiamas pavasario sesijoje. Pagal projektą, jaunesniojo gydytojo rezidento mėnesinės algos koeficientas būtų 4, o vyresniojo gydytojo rezidento 4,95, taip analogiškai jų darbo užmokestis iki mokesčių siektų 530 ir 655 eurų. Seimas gruodį svarstė analogišką konservatorių pasiūlymą ir jam buvo pritarę, tačiau valdančiųjų pastangomis iš viso atmetė įstatymo projektą. Valstiečiai argumentavo, kad biudžetas jau patvirtintas, jame rezidentams numatytas dešimties procentų atlyginimų augimas, o didesniam algų kėlimui lėšos nenumatytos. Naująjį projektą pristatęs socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad ministerija turėtų laiko iki gegužės rasti lėšų jaunų medikų atlyginimų didesniam augimui, tam reikėtų apie 1,87 mln. eurų papildomai. Vyriausybė nuo sausio jaunųjų medikų rezidentų atlyginimus yra pakėlusi 10 procentų, nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui pareiginės algos koeficientas yra 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui 4. Ministerijos skaičiavimu, nuo sausio jaunesniojo rezidento alga dėl to kyla nuo 390,5 euro iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga nuo 497 eurų iki 530 eurų. Valstybės biudžete tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Rezidentai taip pat gauna stipendijas, kurios siekia apie 364 eurus.
Seimas per rudens sesiją, pratęstą iki sausio 13 d., priėmė beveik 400 teisės aktų, nuo pernai rugsėjo 10 d. iki šių metų sausio 13 d. surengė 49 plenarinius posėdžius. Tokią statistiką pateikęs Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas pažymi, kad vienas iš svarbiausių Seimo rudens sesijoje priimtų įstatymų patvirtintas 2018 metų valstybės biudžetas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo didėjimui. Biudžete numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams, padidintos pensijos. Seimas patvirtino aktualius 2018 metų mokestinius pakeitimus. Nuo šių metų mažiausiai uždirbantys gyventojai gaus daugiau pajamų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 400 eurų. Turintiems 3055 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 025 proc. iki 450 eurų. Seimas atsisakė papildomo NPD modelio, o vietoj jo nuo šių metų pradžios skiriama 30 eurų išmoka kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo pajamų. Taip pat mokamos papildomos išmokos auginantiems tris ir daugiau vaikų nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus, jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų 15,2 euro. Priimtomis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis nuspręsta sunkiomis ir ypač sunkiomis sergančius ligomis vaikus slaugantiems šeimos nariams mokėti ligos socialinio draudimo išmoką ilgesnį laiką. Be to, teisę gauti ligos išmokas šiais atvejais turės ir apdrausti seneliai. Seimas nusprendė patikslinti piniginės socialinės paramos skyrimo vertinimą ir į asmens ar asmenų pajamas neįskaityti dalies uždirbamų darbo užmokesčio pajamų. Taip pat priėmė Šalpos pensijų įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2019 m. sausio 1 d. šalpos pensijų ir kompensacijų skyrimas ir mokėjimas bus perduotas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Šiuo metu šalpos išmokas (šalpos pensijas, šalpos našlaičių pensijas, šalpos kompensacijas) skiria ir moka savivaldybių administracijos. Priimtu Šeimos stiprinimo įstatymu siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką. Vaikų išlaikymo fondo įstatyme naujai reglamentuotas valstybės įsipareigojimo garantuoti vaiko išlaikymą vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Aktualūs socialinės srities sprendimai daugiavaikiams tėčiams suteikta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, lengvatinio transporto bilieto su didesne nuolaida suteikimas politiniams kaliniams ir tremtiniams, įtvirtintas nuo 2019 metų įsigaliosiantis naujas socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklis minimalių vartojimo poreikių dydis. Individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20 tūkst. eurų riba, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. GPM tarifas, ir 35 tūkst. eurų riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu.
Lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, taip pat neribotą laiką centriniam šildymui. Įvestu progresiniu gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiu labiau apmokestinamas brangus nekilnojamasis turtas. Padidintas akcizas dyzeliui ir tabakui. Siekiant mažinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainas, nuspręsta patikslinti bendruosius jų kainodaros reikalavimus ir atsisakyti detalizavimo, kokios kainos nustatomos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainynuose. Priimtomis Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis Seimas leido kompensuoti būtinų medicinos priemonių sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti nuomą, Žmonių palaikų laidojimo įstatyme įtvirtino žmogaus vaisiaus laidojimo tvarką. Seimas nusprendė vieniems metams atidėti nuo 2018 m. sausio 1 d. turėjusius įsigalioti naujus maksimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminus.
Seimas priėmė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje ir didinti investicinį konkurencingumą regione. Azartinių lošimų įstatymo pataisomis nutarta įpareigoti nuo 2019 metų visus lošimo automatus sujungti į elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą. Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, reglamentuodamas apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, jų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, sudarydamas tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba pažeidžiančius jį, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Seimas įtvirtino griežtesnę administracinę atsakomybę už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių pažeidimus. Baudžiamajame kodekse įtvirtinta sugriežtinta atsakomybė už mokestinius nusikaltimus, padidintos piniginės baudos už visas nusikalstamas veikas, sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis sudaryta galimybė Lietuvos teisėsaugai už akių teisti didelę žalą nusikalstamomis veikomis padariusius asmenis.
Be minėto Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano, buvo sprendžiami ir kiti švietimo klausimai. Priimtomis aktualiomis Švietimo įstatymo pataisomis nutarta sudaryti galimybę patiems tėvams nuspręsti 5 ar 6 metų vaikas pradės lankyti priešmokyklinę grupę; atitinkamai pradinį ugdymą vaikas galės pradėti gauti 6 ar 7 metų. Naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymu keičiama profesinio rengimo ir mokymo sistema, atsižvelgiant į valstybės ekonominės raidos poreikius, tobulinamas profesinių mokyklų valdymas ir finansavimas, kokybės užtikrinimo sistema siekiant didinti profesinio mokymo įvaizdį.
Šalies žmonės gyvens saugiau pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis papildyti esami ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindai. Pagal naujas nuostatas į šalį bus uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais. Kartu Seimas paragino į sąrašą asmenų, kuriems yra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti 44 asmenis. Seimas priėmė naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, į strategiškai svarbių ūkio sektorių sąrašą įtrauktas ir karinės įrangos sektorius. Nustatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija galės tikrinti valstybės ir privataus kapitalo valdomų strateginių įmonių sandorius, jeigu jie viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų. Priimtomis Kibernetinio saugumo įstatymo pataisomis siekiama konsoliduoti informacinių išteklių saugumo sritį ir Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamas nacionalinių elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio funkcijas perduoti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimą dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo, taip pat Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą dėl geležinkelių jungties Rail Baltic / Rail Baltica plėtros.
2017 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Seimas 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo, Lietuvos katalikių moterų sąjungos, Simono Daukanto metais, 2019-uosius Prezidento Antano Smetonos, Jėzuitų misijos Lietuvoje ir Lietuvos šaulių sąjungos metais. Papildytas atmintinų dienų sąrašas, balandžio 28-ąją paskelbiant Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena, gegužės 11-ąją Pagarbos mokesčių mokėtojams diena, liepos pirmąjį sekmadienį Globėjų diena.
© 2018 XXI amžius
|