Jei kas pakeistų lentelę, pasikeistų ir paties simbolio reikšmė
Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Andriaus Labašausko projektą).
Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų kultūros, kuriai simboliai yra svarbūs, ir kultūros, kuri nori jų atsikratyti ar bent izoliuoti. Nors Labašausko projektas ir yra pristatomas kaip simbolizuojantis partizanų kovą, tačiau pats iš savęs jis nei yra atpažįstamas, nei funkcionuoja kaip simbolis. Lygiai tokią pat kalvelę Vilniuje buvo galima supilti LTSR laikais. Ją ir dabar būtų galima supilti Maskvoje prieš Lubianką. Ir kol prie jos nepadėtume paaiškinančios lentelės, niekas net neįtartų, kad ji ką nors daugiau reiškia.
Labašausko projekto visa simbolinė vertė glūdi ne jame pačiame, bet prie jo pastatytoje paaiškinančioje lentelėje. Jei kas pakeistų lentelę, pasikeistų ir paties simbolio reikšmė. Ir jei, neduok Dieve, Lietuva būtų vėl okupuota, okupantui nereikėtų griauti kalvos. Jam užtektų pakeisti neteisingą lentelę į teisingą.
Kas kita yra toks simbolis kaip Vytis. Jis ne tik kalba pats už save. Jo negali toleruoti okupantas. Todėl sovietiniais laikais ir buvo naikinami visi valstybingumo simboliai, visuomet nurodo tam tikrą tapatybę bei tradiciją. Dėl šios priežasties jie ir nėra demokratiški, kad talpintų visus skonius bei požiūrius. Bet būtent dėl to jų ir negali pakęsti šiuolaikinė liberalioji kultūra bei ją aptarnaujantys menininkai.
Liberaliai pasaulėžiūrai ir kultūrai nereikia valstybingumo, tautiškumo, religinių simbolių ar kitų aiškią tradiciją atstovaujančių simbolių, nes jie savo prigimtimi nėra liberalūs.
Liberaliajai pasaulėžiūrai reikia kuo abstraktesnių demokratiškų ženklų (tokių kaip vamzdis, kalva ar dar kas nors panašiai bereikšmio), į kuriuos žiūrėdamas (tarsi į Roršacho testą) kiekvienas galėtų matyti ką norį, nekeldamas sau neliberalių klausimų apie tam tikros tapatybės ir tradicijos tęstinumo svarbą.
Vygantas Malinauskas
Propatria.lt
© 2018 XXI amžius
|