2018 m. sausio 26 d.
Nr. 4 (2271)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Jei kas pakeistų lentelę, pasikeistų ir paties „simbolio“ reikšmė

Diskusija dėl Lukiškių aikštės memorialo anaiptol nėra diskusija tarp skirtingų simbolių šalininkų (kaip kad bando įteigti kai kurie komentatoriai, ypač palaikantys Andriaus Labašausko projektą).

Taip pat tai nėra diskusija dėl estetikos. Tai yra diskusija tarp dviejų kultūrų – kultūros, kuriai simboliai yra svarbūs, ir kultūros, kuri nori jų atsikratyti ar bent izoliuoti. Nors Labašausko projektas ir yra pristatomas kaip simbolizuojantis partizanų kovą, tačiau pats iš savęs jis nei yra atpažįstamas, nei funkcionuoja kaip simbolis. Lygiai tokią pat kalvelę Vilniuje buvo galima supilti LTSR laikais. Ją ir dabar būtų galima supilti Maskvoje prieš Lubianką. Ir kol prie jos nepadėtume paaiškinančios lentelės, niekas net neįtartų, kad ji ką nors daugiau reiškia.

Labašausko projekto visa „simbolinė“ vertė glūdi ne jame pačiame, bet prie jo pastatytoje paaiškinančioje lentelėje. Jei kas pakeistų lentelę, pasikeistų ir paties „simbolio“ reikšmė. Ir jei, neduok Dieve, Lietuva būtų vėl okupuota, okupantui nereikėtų griauti „kalvos“. Jam užtektų pakeisti „neteisingą“ lentelę į „teisingą“.

Kas kita yra toks simbolis kaip Vytis. Jis ne tik kalba pats už save. Jo negali toleruoti okupantas. Todėl sovietiniais laikais ir buvo naikinami visi valstybingumo simboliai, visuomet nurodo tam tikrą tapatybę bei tradiciją. Dėl šios priežasties jie ir nėra demokratiški, kad talpintų visus skonius bei požiūrius. Bet būtent dėl to jų ir negali pakęsti šiuolaikinė liberalioji kultūra bei ją aptarnaujantys menininkai.

Liberaliai pasaulėžiūrai ir kultūrai nereikia valstybingumo, tautiškumo, religinių simbolių ar kitų aiškią tradiciją atstovaujančių simbolių, nes jie savo prigimtimi nėra liberalūs.

Liberaliajai pasaulėžiūrai reikia kuo abstraktesnių „demokratiškų“ ženklų (tokių kaip vamzdis, kalva ar dar kas nors panašiai bereikšmio), į kuriuos žiūrėdamas (tarsi į Roršacho testą) kiekvienas galėtų matyti ką norį, nekeldamas sau neliberalių klausimų apie tam tikros tapatybės ir tradicijos tęstinumo svarbą.

Vygantas Malinauskas

Propatria.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija