Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuvos Trispalvei – 100 metų!

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos pareiškimas

Lietuvos Trispalvei – 100 metų! Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus Tarybos pareiškimas

Vėliava – vienas svarbiausių valstybingumo simbolių, kuriame spalvos išreiškia dvasines mūsų tautos vertybes. jos žmonių sąmonėje per ilgus šimtmečius įgijo savo prasmę ir turi didžiulį emocinį poveikį. Vėliava yra valios, drąsos, ryžto, kovingumo, ištikimybės, pasiaukojimo kovojant ir dirbant valstybės gerovei simbolis. Dėl šių savo galių vėliava visuomet dėmesio centre, garbingiausioje vietoje. Dėl šių pačių priežasčių ji tampa priešiškumo ir neapykantos objektu.

Lietuvos vėliavos klausimas intensyviai ir plačiai pradėtas svarstyti nuo 1905 metų gruodžio, kai įvyko Didysis Vilniaus Seimas. Diskusijas reikėjo apibendrinti, priimti šiuo klausimu tvirtus sprendimus. 1917 metų rugsėjo 18–23 dienomis vyko Vilniaus konferencija, kurios metu buvo išrinkta 20 žmonių Lietuvos Taryba, o jai buvo pavesta sudaryti komisiją, kuri nustatytų, kokia turi būti Lietuvos vėliava. Netrukus tokia komisija buvo sudaryta iš žinomų visuomenei veikėjų – Jono Basanavičiaus, Tado Daugirdo ir Antano Žmuidzinavičiaus.

1918 m. balandžio 25 d. laikinajame Lietuvos Tarybos bute, Jurgio prospekte 11, Lietuvos Taryba, pirmininkaujant jos pirmininkui Antanui Smetonai, svarstė klausimą ,,dėlei tautiškos vėliavos spalvų nustatymo“. Svarstymui pateiktas komisijos 1918 04 19 protokolas, kuriuo nustatyta Lietuvos vėliava – Trispalvė, susidedanti iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. Už tokį nutarimą balsavo S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis.

Taip gimė amžinasis Lietuvos valstybės simbolis – Lietuvos Trispalvė.

Apie raudonos vėliavos įvedimą posėdyje nebuvo diskutuota. Po visuotino ir plataus aptarimo visuomenėje ir spaudoje buvo aišku, kad raudona spalva nepriimtina vien dėl to, kad ji tapo bolševizmo, prievartos ir teroro reiškėja. Raudonos vėliavos nuo „Raudonųjų vėliavų sukilimo“ Irane (778–779 m.) tapo kovos su priespauda simboliu. Visi kruvinieji revoliuciniai sukilimai vyko su raudonomis vėliavomis. Raudona spalva tapo bolševizmo spalva.

Pirmą kartą Lietuvos Trispalvė viešai iškelta 1918 10 28 ant Lietuvos Tarybos pastato Vilniuje, o kaip Lietuvos Valstybės vėliava buvo patvirtinta 1922, 1928, 1938 ir 1992 metų Konstitucijose („Lietuvos spalvos – geltona, žalia, raudona“).

Lietuvos Trispalvė, Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškelta 1919 01 01, po kelių dienų bolševikų išniekinta – nuplėštos geltona ir žalia spalvos palikta tik raudona. Nuo šios datos prasidėjo ilgi Lietuvos Trispalvės kovos, pergalių ir pralaimėjimų, triumfo ir paniekinimo metai. Ypatingą baimę mūsų Trispalvė kėlė bolševikams – už geltoną, žalią, raudoną spalvas buvo sodinama į kalėjimus, tremiama į Sibirą, kankinama ir žudoma. Po ilgų kančios, kovos ir paniekinimo metų į Atgimimą Lietuva pakilo Lietuvos Trispalvių upeliais ir jūromis. 1988 10 07 Lietuvos Trispalvė Gedimino pilies bokšte iškelta visiems laikams.

Lietuva bus nepriklausoma valstybė, kol Gedimino pilies bokšte plevėsuos Lietuvos Trispalvė.

Sveikiname su Lietuvos Trispalvės šimtmečiu!

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba minėdama Lietuvos Trispalvės šimtmečio jubiliejų prašo:

1. 2018 04 25 organizuoti iškilmingą Seimo posėdį šiai garbingai sukakčiai paminėti.

2. Prašome Vyriausybę priimti atitinkamą nutarimą, kad 2018 04 25 valstybėje privalomai būtų iškeltos Lietuvos valstybės vėliavos – Lietuvos Trispalvės.

3. 2018 04 25 Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, ir V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės, turėtų būti iškelta po tris (kiekvienoje vietoje) Lietuvos Valstybės vėliavas – Lietuvos Trispalves.

4. 2018 04 25 po Seimo posėdžio organizuoti iškilmingą Trispalvių eiseną Gedimino prospektu iki Katedros aikštės.

5. Analogiškos Lietuvos Trispalvės paminėjimo iškilmės turėtų būti organizuojamos visose savivaldybėse.

6. 2018 04 25 rinkimės bažnyčiose į vakarines pamaldas su Trispalvėmis, kurios, kaip Lietuvos valstybės simbolis, net juodžiausiais okupacijos laikais Bažnyčios buvo gerbiamos ir dvasininkų šventinamos.

Pareiškimą pasirašė Tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, pirmininko pavaduotojas Gediminas Adomaitis, pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius Antanas Budriūnas.

© 2018 „XXI amžius“