Gyvenimo audrose nepalūžęs
Antanas POCIUS
(Tęsinys. Pradžia nr. 46,
47,
48,
49,
50;
2018 m. nr. 1,
2,
3,
4,
5, 6,
7, 8,
9, 10)
Išgyvenęs apie mėnesį K. Donelaičio gatvėje, P. Paulaitis dėl kvadratūros stokos gavo persikelti į Vaisių g. 31, iš kur dėl tų pačių kliūčių persikėlė į Marvelę: vieną kambariuką davė Vaikų namų administracija. Čia galėjo pagyventi ilgiau apie du mėnesius. Daug iškentėjęs sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, KGB terorizuojamas ir sunkiai gyvendamas Kaune, P. Paulaitis neišsižadėjo pagrindinių savo gyvenimo idealų kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, gyvi išlikę atkakliausieji Laisvės kovotojai nepalūžo ir nesudėjo ginklų. Tik dabar reikėjo rinktis kitus ginklus politinį ir dvasinįintelektualinį pasipriešinimą. P. Paulaitis, matydamas atėjūnų morališkai ir fiziškai žlugdomą tautą, irgi neketino sėdėti sudėjęs rankas, susitaikyti su kagėbistų ujamo politinio karšinčiaus dalia. Brandino planus atkurti pogrindinę Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą. Vis dėlto ir patyrusiam pogrindininkui tas uždavinys anaiptol nebuvo lengvas. Sąlygos jau buvo pakitusios: dėl raudonojo teroro tauta pavargo, kilo susitaikymo su okupacija, noro išlikti, baimės, vergiško paklusnumo nuotaikos. Tačiau Laisvės kovose užgrūdinto kario siekiams jokios kliūtys nebuvo baisios, jis pradėjo telkti bendraminčius į atkuriamos pogrindinės organizacijos gretas. Gyvendamas viename kambaryje su studentais, galėjo su jais bendrauti, stebėti jų nuotaikas. Pas save kvietėsi ir kitus jų bendraminčius, jiems pasakojo apie savo gyvenimą Italijoje, Portugalijoje, Austrijoje, apie Laisvės kovas ir okupantų kalėjimuose patirtis kančias. Tokie pokalbiai jaunimui tapo tautinio auklėjimo pamokomis, turėjo juos paruošti Laisvės kovai. Per pažįstamus kunigus savo globojamiems studentams surinko patriotinio turinio knygų: Lietuvių archyvą, J. Petruičio Kaip jie mus sušaudė, Maskva be kaukės, Studentai, meilė ir ČK bei kitas. Ateidavo Kęstučio Jankausko ir Vito Margaičio bendrakursiai: Algis Talačka, Vitas Zaikauskas, Algimantas Kaušakis, Vladas Dryžas, Jonas Kažukauskas. Išskyrus Jankauską, visi jie buvo Politechnikos instituto studentai, kilę iš religingų šeimų, ne vieno artimieji nukentėję nuo okupantų represijų. Taigi jais buvo galima pasitikėti ir projektuoti rimtus darbus. Kai kurie iš jų neblogai valdė plunksną, turėjo literatūrinių gabumų: A. Talačka rašė apsakymus, o V. Margaitis eilėraščius. Kilo sumanymas atgaivinti pogrindinio laikraščio leidybą.
|