Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Žaizdos

Žygis partizanų kovų keliais

Žygeiviai su keturkojais augintiniais

Dar vasario 9-osios vakare į Lekėčius pradėjo rinktis tie, kurie kitą dieną buvo pasirengę dalyvauti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus kartu su partneriais seniai planuotame pėsčiųjų žygyje „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“ Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tauro apygardos vadui aviacijos majorui Zigmui Drungai-Mykolui Jonui atminti. Išvakarėse iš toliau atvykusieji nakvojo Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salėje.

Vasario 10-osios, šeštadienio, rytą salė vos talpino norinčius užsiregistruoti, čia buvo išduota dalyvio kortelė su žygio schema. Žiemos rytas pakvietė žygį pradėti. Žygeiviai iš Lietuvos bei Lenkijos (o jų iš viso buvo beveik 1000) pirmiausia stabtelėjo prie paminklo Lekėčių krašto partizanams. Gerų įspūdžių linkėjo vienas iš organizatorių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus pirmininkas Edgaras Rašimas, sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos himną sugiedoti pakvietė rajono meras Edgaras Pilypaitis. Tarp žygio dalyvių buvo ir apie 200 šaulių, karių savanorių, šeimų su vaikais, moksleivių, net žygeivių su keturkojais augintiniais.

Atmintis

Mirė pogrindinės spaustuvės įkūrėjas

A†A Vytautas Andziulis (1930 11 04–2018 03 16)

Vytautas Andziulis

Kovo 16-ąją mirė 88-uosius metus ėjęs Vytautas Andziulis – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, spaustuvininkas, muziejininkas, legendinės pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėjas ir vienintelis jos spaustuvininkas. Gimęs 1930 m. lapkričio 4 d. Šėtoje, Kėdainių apskrityje, Vytautas baigė 3 klases Kruonio progimnazijoje, 1936 metais šeimai persikėlus į Amalius mokėsi Petrašiūnų pradžios mokykloje, nacių okupacijos metais – Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1957 metais baigė Kupiškio vakarinę suaugusiųjų mokyklą. 1948–1969 metais dirbo „Spindulio“ spaustuvėje, Kupiškio rajoninėje spaustuvėje, Troškūnų rajono spaustuvėje, „Raidės“ spaustuvėje, 1974–1983 metais – Kauno technologijos technikumo poligrafijos laboratorijoje – tai leido jam pasirengti svarbiausiam savo gyvenimo darbui. Sumanymas įsirengti slaptą spaustuvę gimė 1978 metais, per patį sovietinės propagandos įkarštį, kai už laisvą žodį grėsė ilgi kalėjimo metai. Įgijęs spaustuvininko specialybę ir įvairiose spaustuvėse Kaune, Kupiškyje, Troškūnuose bei Technologijos technikume Kaune dirbęs Vytautas jau nuo 1954 metų kaupė šriftą ir spausdinimo mašinos detales. Bendraminčio Juozo Bacevičiaus (1918 03 17–1995 07 19) paskatintas Vytautas Andziulis, gerai išmanydamas spaustuvininko amatą, ėmėsi įgyvendinti pasiūlytą idėją. Tačiau iki jos realizavimo buvo sunkus, sudėtingas ir juodas darbas: kadangi spaustuvė turėjo būti ne tik nematoma, bet ir negirdima, o svarbiausia, kad niekas nepradėtų domėtis, kur nuolat pradingsta Vytautas, buvo nuspręsta spaustuvę įkurdinti po namu Salių kaime (netoli Kauno). Į spaustuvės 12, o vėliau – 22 kv. m ploto patalpas įėjimas buvo iš šiltnamio, po slankiojančiu vandens baseinu. Kol pogrindinė spaustuvė „ab“ (abiejų bendraminčių pavardžių pirmosios raidės) pradėjo darbą, užtruko kelerius metus. Vytautui teko ne tik nepastebimai iškasti požemį ir ten įrengti spaustuvę, bet ir iš dalių sukonstruoti iškiliosios spaudos mašiną, pačiam pasirūpinti popieriumi, o atspausdintą draudžiamą literatūrą – patriotinio bei religinio turinio leidinius – nuvežti į J. Bacevičiaus sodybą Paluobių kaime (Šakių r.). Nepaisant visų sovietinio saugumo pastangų, jų veikla taip ir nebuvo susekta – spaustuvė veikė iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Per tą dešimtmetį čia buvo išspausdinta 138 tūkstančiai egzempliorių nelegalių religinio, istorinio ir kitokio pobūdžio leidinių (iš viso – 39 pavadinimų). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“ (išleisti net keli tiražai – 32000 egz.). Krikščioniškas religinis vaikų ir jaunimo ugdymas buvo esminė pasipriešinimo totalitariniam režimui dalis, formavusi nenuolankią jam žmonių dalį, brandinusi ir skleidusi laisvės mintis.

Atmintis

Naujųjų laikų knygnešys

Juozas Bacevičius

Kovo 17-ąją sukako 100 metų, kai Karčrūdės kaime, Paluobių parapijoje, Jankų valsčiuje, Šakių apskrityje, gimė Juozas Bacevičius. Jis daug metų dirbo Šakių ir Kauno miškų ūkiuose, prie menko uždarbio prisidurdamas šeimai iš bitininkystės, gėlininkystės ir vaistažolių auginimo. Okupacijos metais jis buvo nenuilstantis pogrindininkas. Drauge su Vytautu Andziuliu (mirė kovo 16-ąją) Salių kaime buvo įkūręs pogrindinę spaustuvę, pavadintą pirmosiomis jų pavardžių raidėmis „ab“. Joje spausdinamus leidinius J. Bacevičius platino po visą Lietuvą.

V. Andziulis apie savo bičiulį yra sakęs: „Juozas sakydavo, kad knyga jam svarbiau už duoną. Jį dažnai gelbėdavo sumanumas, landumas, greita orientacija, į bet kokį jam užduotą klausimą mokėjo greitai ir įtikinamai atsakyti. Šiaip visada buvęs sulysęs, pavargęs, skurdžiai apsirengęs neatrodė galintis patraukti dėmesį. Tokia jo išvaizda buvo maskuotė. Niekas net neįtarė, kad fiziškai taip atrodantis žmogus gali tokius didelius darbus nuveikti. Jis turėjo labai daug pažįstamų patriotų – pasauliečių ir kunigų. Taip ir neatskleidė, kas jam padėjo išplatinti slaptą spaudą, vis sakydavo, kad seserys vienuoliukės jam talkino. Automobilio neturėjo, todėl Lietuvą apvažinėjo autobusu, pakeleivingais automobiliais, daug kilometrų nuėjo pėsčiomis. Kadangi augino gėlių, daržovių, vaistažolių, buvo ir bitininkas, tai ryšulius su knygomis buvo lengviau slėpti. Net artimiausi šeimos nariai ir giminės nežinojo, ką tiksliai jis veždavosi savo portfelyje ar krepšyje – jo viršuje kyšojo agurkai, gėlės, bitininko rakandai, o apačioje – slaptos knygos. Taip Juozas su sunkiais ryšuliais ir baime bei grėsme keliaudavo bene 10 metų. Kartą buvo sumuštas, bet ir vėl savo veiklą tęsė. Kartais ir mudu su žmona jam nuveždavome atspausdintos, bet nepjaustytos, nelankstytos, nesurištos spaudos. Jis su žmona viską padarydavo. Juozas buvo didis žmogus!“ – savo pasakojimą apie bendražygį baigė V. Andziulis.

Žaizdos

Pagerbė krašto savanorius

Scholastika Kavaliauskienė

Prie savanorio Vyties Kryžiaus kavalieriaus Volfo Kagano paminklo

1918 metais Lietuvai paskelbus valstybės Nepriklausomybę buvo reikalinga ir šalies gynyba. Lietuvos vyriausybė paskelbė ir pradėjo kurti savanorių karių kariuomenę. 1919 metais ją sudarė apie 25000 karių.

Kariams savanoriams buvo prižadėta skirti žemės. Vyko didžioji žemės ūkio reforma, kuriai vadovavo žemės ūkio ministras prelatas Mykolas Krupavičius. Buvo dalinama dvarų žemė. Ją vyriausybė skyrė savanoriams.

Balbieriškio seniūnijos Vaivos kaimas susikūrė, savanoriams išdalinus Liudvikavo dvaro žemes. Buvo dalinamos ir kitų Balbieriškio dvaro palivarkų žemės, todėl tame krašte tuo laiku gyveno nemažai savanorių šeimų.

Vasario 19 dieną Balbieriškio seniūnijos kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininko Alfonso Vitkausko iniciatyva paminėti ir pagerbti bendruomenės kaimuose gyvenę savanoriai. Tokių žmonių sąrašas netrumpas: Aleksas Abramavičius (gimė Žiūronių k.); Jonas Bosikas (gyveno Ąžuolų k.); Pijus Galinauskas (gyveno Vaivos k.); Stasys Krutulis (gimė Mackių k.); Adomas Parulis (gimė Rudžiakampių k.); Stasys Paulauskas (gyveno Ąžuolų k.); Petras Samuolis (gyveno Vaivos k.); Juozas Stiklakis (gyveno Vaivos k.); Antanas Strolys (gyveno Vaivos k.); Kostas Zigmantas (gyveno Vaivos k.) – Vyties Kryžiaus kavalierius; Jonas Mekionis (gyveno Vaivos k.) – Vyties Kryžiaus kavalierius.

Žaizdos

Žygis partizanams pagerbti

Grupės Baisogalos bendruomenės narių startas prie Laisvės paminklo

Pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį, Baisogalos bendruomenės nariai organizavo pėsčiųjų žygį į Užpelkių mišką. Jame dalyvavo ir Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai Greta Gaučaitė, Nedas Goerkis, Viktorija Civikaitė, Kotryna Antonovaitė, pasiryžę įveikti ilgą 10 kilometrų trasą  ir pagerbti iš pokario kovų negrįžusių partizanų atminimą.

Žygis prasidėjo Baisogaloje, prie Laisvės paminklo, ir tęsėsi vingiuotais keliais iki partizanų žūties vietos Užpelkių miške. Ten 1949 m. rugpjūčio 13 d. vykusiose nelygiose kautynėse žuvo Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS deklaracijos signataras Bronius Liesis-Naktis, partizanų štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du eiliniai partizanai, žinomi tik slapyvardžiais – Girėnas ir Aitvaras. Žygį vainikavo gyvoji istorijos pamoka, kurią prie miške pastatyto paminklo vedė buvęs Baisogalos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas A. Jasiūnas. Pamokos metu klausėmės mokytojo pasakojimo apie patriotišką Lietuvos ginkluotos rezistencijos Prisikėlimo apygardos partizanų pasipriešinimą, pastangas ir ryžtą išlikti nelygioje kovoje. Pamoką užbaigėme tylos minute, pagerbdami čia žuvusiųjų atminimą ir susikibę už rankų kartu dainuodami dainą „Žemėj Lietuvos – ąžuolai žaliuos“.

Žaizdos

70-osios žūties „Dunojaus“ sodyboje metinės

Vasario 10-ąją Lazdijų rajone paminėtos 70-osios metinės, kuomet Karauskų sodyboje sovietų saugumiečiai sušaudė Juozą Karauską ir penkis partizanus. Į sodybą, kur dabar stovi paminklas 1948 metų įvykiams atminti, žuvusiųjų pagerbti atvyko Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, Šeštokų seniūnijos seniūnė Liana Audzevičienė, Juozo Karausko sūnaus Gedimino žmona ir duktė su vyru bei sūnumi ir kiti svečiai.

Lazdijų rajono meras A. Margelis teigė, jog dėka žmonių, kurie dėl meilės Lietuvai rizikavo ir priglaudė kovojusius partizanus, jiems teikė informaciją apie kariuomenės veiksmus, partizaninis pasipriešinimas išsilaikė apie dešimtmetį. „Susirinkę paminėti prieš 70 metų nutikusių įvykių ir pagerbti juose dalyvavusių žmonių atminimą, juos prisimename, jų kova bei auka Tėvynei išliks ne tik mūsų, bet ir ateities kartų atmintyje“, – sakė Lazdijų rajono meras A. Margelis.