|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žaizdos Žygis partizanų kovų keliais
Dar vasario 9-osios vakare į Lekėčius pradėjo rinktis tie, kurie kitą dieną buvo pasirengę dalyvauti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus kartu su partneriais seniai planuotame pėsčiųjų žygyje Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tauro apygardos vadui aviacijos majorui Zigmui Drungai-Mykolui Jonui atminti. Išvakarėse iš toliau atvykusieji nakvojo Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro sporto salėje. Vasario 10-osios, šeštadienio, rytą salė vos talpino norinčius užsiregistruoti, čia buvo išduota dalyvio kortelė su žygio schema. Žiemos rytas pakvietė žygį pradėti. Žygeiviai iš Lietuvos bei Lenkijos (o jų iš viso buvo beveik 1000) pirmiausia stabtelėjo prie paminklo Lekėčių krašto partizanams. Gerų įspūdžių linkėjo vienas iš organizatorių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės apskrities skyriaus pirmininkas Edgaras Rašimas, sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos himną sugiedoti pakvietė rajono meras Edgaras Pilypaitis. Tarp žygio dalyvių buvo ir apie 200 šaulių, karių savanorių, šeimų su vaikais, moksleivių, net žygeivių su keturkojais augintiniais. Iš Lekėčių eita dviem maršrutais 22 ir 38 kilometrus. Miško keliukas buvo užtvindytas žygiuojančių. Trumpesniu maršrutu iš Lekėčių eita per Rūdšilio mišką, pro Julijono Būtėno-Stėvės ir Petro Jurkšaičio-Beržo žūties vietą. Čia lekėtiškiai Zenonas Rakauskas bei kraštietis iš Panevėžio Vincentas Aleknavičius gausiam būriui žmonių pasakojo apie čia vykusias kovas. Gavus žymą žygio kortelėje toliau eita Vidušilio mišku kas keli metrai spalvotomis juostelėmis nužymėtu maršrutu pasukant link Vaclovo Urbaičio-Vingėlos, Vitarto Budrio-Vilko, Jono Skamarausko-Šarūno bunkerio ir atminimo kryžiaus. Paskui vingiuojančiais takeliais, kurie buvo ir apledėjusiais medžiais užversti, taigi laipiojant per juos ir kartais kojas statant į šernų išknaisiotas duobes žygiuota į Valkų kalvas, ten vaišintasi mero koše, o lukšietis Gintaras Korsakas savo iniciatyva vaišino žuviene, šauliams virė plovą. Paskui eita Vinco Krulikausko-Lakūno ir kitų partizanų žūties vietų link, iki Naidynės kaimo. Iš ten žygio dalyviai grįžo į Lekėčius. Ilgesnis 38 kilometrų žygis irgi prasidėjo Lekėčiuose, jį pasirinko 250 dalyvių. Jo dalyviai iš pradžių žygiavę kartu nuo Valkų kalvų pasuko tolimesniu maršrutu ir žygiavo pro Gerdžių kaimo miško kapinaites, Agurkiškę, Antano Mackevičiaus-Šerno ir Danutės Matusevičiūtės-Snaigės, Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono žūties vietas. Jis 1946 m. birželio 12 d. miške prie Agurkiškės kaimo su partizanų palyda pateko į NKVD pasalą. Kautynėse buvo sužeistas ir, nenorėdamas patekti į enkavėdistų rankas, susisprogdino. Paskui eita Lūšnos kaimo link, aplankant kitas partizanų žūties vietas, o pro Lūšnos kaimą eita link NovaraisčioLekėčių kelio it jau sutemus atžygiuota į Lekėčius. Čia vyko iškilmingas renginys, žygeiviams už dalyvavimą įteikti diplomai bei medaliai, o kai kuriems vadovams fotoalbumas To negalima pamiršti. Jame užfiksuotos visos Šakių rajono vietos, įamžinančios laisvės kovas. Pasak rajono mero E. Pilypaičio, buvo smagu žygiuoti su tiek daug jaunimo, gražių ir geranoriškų žmonių. Ačiū Lekėčių bendruomenės žmonėms, kariuomenės kūrėjams savanoriams, šauliams, Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centro žmonėms už susiklausymą, bendruomeniškumo jausmą, sakė rajono meras. Beje, išskyrus žygeivių nutrintas kojas, žygio metu rimtų traumų žmonės nepatyrė. Visi išsiskirstė galvodami apie kitų metų žygį kiek kitais maršrutais. Robertas BUCKUS
Šakių rajonas
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |