|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žaizdos Žygis partizanams pagerbti
Pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį, Baisogalos bendruomenės nariai organizavo pėsčiųjų žygį į Užpelkių mišką. Jame dalyvavo ir Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai Greta Gaučaitė, Nedas Goerkis, Viktorija Civikaitė, Kotryna Antonovaitė, pasiryžę įveikti ilgą 10 kilometrų trasą ir pagerbti iš pokario kovų negrįžusių partizanų atminimą. Žygis prasidėjo Baisogaloje, prie Laisvės paminklo, ir tęsėsi vingiuotais keliais iki partizanų žūties vietos Užpelkių miške. Ten 1949 m. rugpjūčio 13 d. vykusiose nelygiose kautynėse žuvo Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS deklaracijos signataras Bronius Liesis-Naktis, partizanų štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du eiliniai partizanai, žinomi tik slapyvardžiais Girėnas ir Aitvaras. Žygį vainikavo gyvoji istorijos pamoka, kurią prie miške pastatyto paminklo vedė buvęs Baisogalos gimnazijos direktorius, istorijos mokytojas A. Jasiūnas. Pamokos metu klausėmės mokytojo pasakojimo apie patriotišką Lietuvos ginkluotos rezistencijos Prisikėlimo apygardos partizanų pasipriešinimą, pastangas ir ryžtą išlikti nelygioje kovoje. Pamoką užbaigėme tylos minute, pagerbdami čia žuvusiųjų atminimą ir susikibę už rankų kartu dainuodami dainą Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. Valstybės 100-metis puiki galimybė dar daugiau pasidomėti savo krašto istorija. Juk Užpelkių kautynes liudijančių partizanų dokumentų gausa išskirtinis atvejis partizaninio karo istorijoje. Kautynes išgyvenę L. Mingėlas-Džiugas ir V. Šniuolis-Vitvytis dar tais pačiais metais užrašė atsiminimus, buvo atliktas tyrimas dėl partizanų išdavystės, surinkta žvalgybos informacija apie prieš kautynes pastebėtus kareivių dalinius, išniekintus partizanus MGB kieme Radviliškyje, parengti dokumentai dėl žuvusiųjų apdovanojimų. 2016 metais archeologinių kasinėjimų mūšio vietoje metu rasta šaudmenų, partizanų uniformų sagų bei partizano žiedas su Vyčiu. Vyresniųjų pareiga išsaugoti mums svarbias savo krašto atminimo vietas, organizuoti, dalyvauti ir vesti tokias pamokas jaunimui, kad žmonės suvoktų, kieno dėka šiandien gyvuojame kaip tauta. Už tai turime būti dėkingi tiems, kurie atidavė Tėvynei, ką privalėjo. Laisvės kovos mūsų Tėvynės istorijoje kelia nuostabą dar ir dėl to, kad ta jau pavergtos tautos kova labai ilgai truko. Tas labai ilgas, skausmingas laikotarpis ir istorinis faktas, vertas mūsų atminties ir pagarbos, nes savo nepaprasta auka partizanai įrodė, kad kovoje dėl Lietuvos laisvės tapo nugalėtojais!
Giedrė Nakutienė,
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |