|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vyriausią Lietuvos kunigą įvertino Lenkija
Kovo 19-ąją Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rezidentas kun. Antanas Dilys šventė savo gyvenimo 95 metų jubiliejų. Nuo vasario 15 dienos šis 73-iuosius kunigystės metus skaičiuojantis kunigas yra vyriausias ne tik Vilniaus arkivyskupijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Praėjusį sekmadienį, kovo 18-ąją, dalyvaujant gausiam būriui parapijiečių ir keletui svečių kunigų, kun. A. Dilys per lenkiškas šv. Mišias Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo pasveikintas su 95 metų jubiliejumi. Daug gražių žodžių jam išsakė dabartiniai ir buvę parapijiečiai bei valdžios atstovai. Kovo 19-ąją, pirmadienį, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje pats jubiliatas aukojo padėkos už jam Dievo duotą gyvenimą šv. Mišias. Koncelebravo penkiolika svečių kunigų. Popiežių Pauliaus VI, šv. Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus apaštaliniais palaiminimais apdovanotas kunigas ir politinis kalinys dar visai neseniai, gruodžio 10-ąją, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo pagerbtas Lenkijos Karališkuoju Šv. Stanislovo Kankinio ordinu. Jį iš Lenkijos atvežė kun. Stanislavas Kočvara (Stanisław Koczwara). Apdovanojimo aktą perskaitė kun. Marekas Detlafas (Marek Dettlaff) OFM Conv, o juostą su ordinu užkabino šios bažnyčios klebonas mons. Vojciechas Gurlickis (Wojciech Górlicki). Kadangi kun. A. Dilys nuo mažens vienodai moka abi kalbas, beveik visus savo kunigystės metus dirbo tose vietose, kur šv. Mišias tekdavo aukoti lietuvių ir lenkų kalbomis, gyveno tarp įvairių tautų tikinčiųjų, todėl puikiai gali vertinti lietuvių ir lenkų santykius. Kunigo paklausėme: Jus vertina už toleranciją lenkams ir lietuviams, taigi esate kaip koks diplomatas ir lietuvių ir lenkų santykių ekspertas, todėl norėčiau paklausti, ko patartumėte vengti lenkams ir lietuviams, kad jų santykiuose vyrautų santarvė? Galiu pasakyti, kad paprasti žmonės lenkai ir lietuviai gyveno ir tebegyvena santarvėje. Tačiau dėl bendros politikos vis atsiranda vadovų, kurie erzina, sudaro grupes politikų, kurstančių vienus prieš kitus kovoti ir tuos gerus santykius sugadina. Tie kurstytojai labai nori, kad tarp lietuvių ir lenkų vyktų kova. Lenkai vis stengiasi sugrąžinti Vilniaus kraštą Lenkijai, lietuviai visomis jėgomis stengiasi nepasiduoti. Nesmerkiu lenkų, jei jie gailisi praeities, bet juk istorija eina į priekį, o ne atgal. Gaila, kad kai kurie Lietuvos lenkų vadovai stengiasi ne tik lenkiškumą išlaikyti, bet vis turi vilties ateityje prisijungti prie Lenkijos. Tokių projektų įgyvendinti neįmanoma. Aš tokiems dažnai pateikiu pavyzdį apie tai, kad po karo lenkai išvarė vokiečius iš jų teritorijos ir apgyvendino savo tautiečiais. Dabar atsirado Vakarų Lenkija, bet niekas dėl to neprotestuoja. Taigi Vilniaus kraštą dabar valdo lietuviai ir visai nėra reikalo protestuoti, skelbti kažkokias unijas. Turime sugyventi. Gaila, kad yra politikų, kurie viską jaukia gal jiems tai svarbu dėl medžiaginių dalykų, gaunamos finansinės paramos? Bet visi turėtų pagalvoti ir apie trečiąją jėgą, kuri tyčia kiršina lietuvius su lenkais, lenkus su lietuviais ir gali ta nesantaika pasinaudoti. Apie tuos dalykus turėtų spręsti viršūnės: prezidentai, parlamentai. Reikia ištiesus rankas vieniems su kitais sutarti ir nesikišti į vidaus reikalus. Bet vis išgirstu, kad Lenkijos valdžia globoja Lietuvos lenkus, taigi netiesiogiai kišasi į Lietuvos vidaus reikalus. Bet juk ir lietuviai, ir lenkai turėtų žiūrėti į ateitį, dirbti Lietuvos gerovei, kelti valstybės gyvenimo lygį. O apie skaudžius istorinius dalykus geriau nekalbėti. Kas buvo nepakeisi. * * * Beje, 1949 m. lapkričio 26 d. Vosiūnų klebonijoje areštuotas ir beveik septynerius metus Čurubai Nuros ir Vorkutos lageriuose praleidęs kun. A. Dilys tik 1956 m. rugpjūčio 10 d. buvo paleistas. Lietuvos apdovanojimų jis neturi, o štai Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis (Lech Kaczyński) 2009 m. lapkričio 9 d. jį apdovanojo Sibiro tremtinių kryžiumi. Pagal amžių palyginti dar guvus kunigas tedžiugina visus jį pažįstančius. Teduoda Dievas jam sveikatos pasidžiaugti buvimu tarp mūsų. Romas BACEVIČIUS Teresos Vorobiej (l24.lt) nuotrauka
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |