|
Ar pasileidęs Seimas būtų geresnis?
Linas ŠALNA
Skandalai alina Lietuvą kaip ir bet kurią valstybę. Tai aišku ir suprantama. Tačiau ne visada politikais save įvardijantys asmenys sugeba tai suprasti. Tuoj po Seime Basčiui suteiktos malonės pasigirdo šūkis: visi į mitingą prie Seimo prieš valdančiąją valstiečių daugumą tai ji kalta, kad Bastys gavo indulgenciją. Į mitingą kvietė konservatorius Mantas Adomėnas, o tiksliau žurnalistas Andrius Tapinas, paslaugiai teikęs visą socialinių tinklų galybę. Sukeltas didžiulis alasas apie įstatymų ir Konstitucijos pažeidimus balsuojant: mobiliais telefonais esą buvo fotografuojami balsavimo biuleteniai. Per dieną per socialinius tinklus sukviestas Vilniaus jaunimas (tiesa, mitinge skaičiumi nesiekęs net 1 proc.) buvo šeriamas pigiu pašaru su įvairiausiais prieskoniais. Mikrofoną nutvėrusi moterėlė (liaudies balsas?) reikalavo išmesti Širinskienę, Bakšienę, Urbšį, jie esą pasisako prieš nepilnas šeimas, o laisvos mąstysenos moterims draudžia abortus. Buvo labai piktinamasi, kai Viktoras Pranckietis teisingai pasakė, jog mitinguojančius mato ir girdi tik Vilnius, t. y. pasakė teisybę, jog beveik vien tik visokiais feisbukais sukviesti vilniečiai triukšmauja po Seimo langais, ragindami pasileisti Seimą ir rinkti naujus gelbėtojus. Algis Ramanauskas aiškino, kad LKP virto LDDP, paskiau ši, prarijusi socialdemokratus, juos sugadinusi, o dabar skilusi į bebrus ir nebebrus, kuriems vadovauja teistas asmuo (nors būtent tas teistas nebebras labai aktyviai reiškėsi mitinge). Jaunime, pakavok babos pasą, pašerk ją ksenaksu ir eik balsuoti pats, kad nepatektų į Seimą tokie politiniai pederastai kaip Gražulis, drąsiai rėžė Ramanauskas peliukas Mauzeris.
Bet ketvirtadienio mitingu reikalas nesibaigė jis buvo pratęstas antradienį Seime. Vėl liejosi kaltinimai valstiečiams negebėjimu vykdyti reformas, daryti Lietuvą laimingą. Nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį ragino Seimą ieškoti bendro darbo galimybių, pasisakydama už dialogo ieškojimą ir už politinį stabilumą valstybėje, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis Prezidentės nepaklausė. Kaip įprasta, noras versti valdžią buvo pridengtas gražiais ketinimais: pirmalaikius rinkimus vykdyti reikia todėl, kad Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus ir todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai. Štai taip. Projektą pristatęs G. Landsbergis aiškino, kad šį klausimą kelia ne opozicija, bet tai visai visuomenei svarbus klausimas. Anot jo, šiandien turime atsakyti, ir tai pirmiausia turi padaryti valstiečių frakcija ar Seime yra poreikis susitarti ir ieškoti kompromiso. Jei nebus paklūstama tokia siūlymui, tai Seimas kuo toliau, tuo labiau grims į skandalų liūną. Į valdančiųjų atstovo Tomo Tomilino pastabą, kad opozicija yra įjungusi buldozerį, nors jai esą yra sudaroma erdvė veikti, energingasis TS-LKD vadas atrėžė sarkazmu: Padėkokime valdantiesiems, kad ji suteikia opozicijai konstitucinę teisę kalbėti. Pritardamas Seimo pasileidimui, valstiečių frakcijos narys Povilas Urbšys atskleidė Seimo paleidimo iniciatorius turint labai aiškius asmeninius tikslus: Kaip dabar aiškėja, jums pirmalaikiai rinkimai yra spaudimo priemonė. Svarbiausia primesti savo valią. Todėl kviečiu Seimo narius balsuoti už nutarimą ir atskleisti savanaudiškumą, kurį demonstruoja iniciatoriai. Tiek visa visuomenė, tiek priešlaikinių rinkimų iniciatoriai pralaimėjo buvo atsisakyta Seimo pasileidimui. To ir galima buvo tikėtis.
Tame Seimo vertimo šurmulyje liko nepastebėtas kitas Seimo nuopuolis, kai buvo valdiškai susidorota su sąžiningu valstybės pareigūnu. Pasirodo, prisidengiant formule nusikaltėliai neturi tautybės, buvo parodyta, kad niekas nebandytų Lietuvoje aiškintis, jog žydai irgi buvo prisidėję prie lietuvių naikinimo visų okupacijų talkininkais telieka tik lietuviai. Kas kels abejones, visi bus nubausti už antisemitizmą. Kovo 15 d. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo narių Aušros Maldeikienės, Aušrinės Armonaitės, Arvydo Nekrošiaus, Manto Adomėno, Arūno Gelūno ir Vytauto Kernagio siūlymą iš akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų atleido Vigilijų Sadauską. Jo viešas įrašas privačiame tinklalapyje sukėlė (beje, tik po beveik pusmečio) kai kurių anti-antisemitų nepasitenkinimą ir kaltinimus. O įrašas buvo nei šokiruojantis, nei turintis galią: Milijonų neturiu, bet skiriu 1000 Eur moksleiviui, studentui, doktorantui, mokytojui ar mokslininkui, kuris surinks informaciją, dokumentus, medžiagą bei parašys darbą (bent 10 autorinių spaudos lankų), publikaciją apie žydų tautybės asmenis, kurie žudė žmones, prisidėjo prie trėmimų ir kankinimų ir t. t. Tokį pasiūlymą kontrolierius paskelbęs dėl Rūtos Vanagaitės knygos Mūsiškiai apie žydšaudžius. Nors tai nebuvo koks nors potvarkiu vykdytas pasiūlymas, bet nusikalstamas veiksmas seimūnams akivaizdus. Bet labiau galima manyti, kad toks įrašas buvo tik pretekstas atleisti neparankų kontrolierių, besigilinusį, kokiais keliais yra leidžiamos užsienyje kai kurios Lietuvos mokslinės monografijos. (Apie tai gana aiškiai pasakė Seime V. Sadauskas.) Pirmoji tokį įrašą vasario pradžioje plačiau paviešinusi Seimo narė Aušra Maldeikienė nuomonės išsakymą ir norą konkrečiai ištirti, ar tik vienus lietuvius galima kaltinti nusikaltimais vokiečių ir rusų okupacijų metais, įvardijo Lietuvos valstybei tarnaujančio pareigūno dalyvavimu nei daug, nei mažai Rusijos propagandos kampanijose prieš Lietuvą. Įprastu jai arogantišku tonu kontrolierių ji pavadino atsiskleidusiu antisemitu. Pripažinusi, kad sovietų vykdytose represijose prieš Lietuvos žmones dalyvavo nusikaltėliai, ne tautybės atstovai, tarp kurių buvo lietuvių, rusų, žydų ir kitų tautybių atstovų (niekšai tautybės neturi, jie tiesiog yra niekšai), A. Maldeikienė pareiškė, kad akademinei etikai vietoj antisemito reikia naujo kontrolieriaus. Netrukus sukilo visas šaršalas. Nepasitikėjimo procedūrą inicijavusi liberalė Aušrinė Armonaitė nesivaržė kontrolieriui metamais kaltinimais: paskelbtas siūlymas tirti nusikaltimus yra neapykantos kalba, proaktyvus antisemitizmas. Panašų prokurorišką kaltinimą kontrolieriui išsakė ir konservatorius Mantas Adomėnas, teigęs, kad žydų tautybės asmenų, padariusių nusikaltimus, ieškojimas dvelkia rasizmu ir antisemitizmu, todėl visu įstatymų griežtumu jis pasiūlė už tyrimą, kuris nekorektiškai suformuluotas ir pseudomokslinis, pašalinti V. Sadauską iš kontrolieriaus pareigų. Taip kovo 15-ąją V. Sadauskas neteko kontrolieriaus pareigų už jo pasmerkimą net neraudonuodami pasisakė 77 Seimo nariai, prieš buvo 17, susilaikė 12, trys biuleteniai sugadinti.
Aiškindamas savo poziciją, V. Sadauskas Seime sakė: Sulaukėme kreipimųsi, kodėl nepradedamas tyrimas dėl knygos šmeižto, ar etiška ne istorikei rašyti knygas istorinėmis temomis? Kodėl sudaryti nusikaltimus dariusių lietuvių tautybės žmonių sąrašai, žydų tautybės nėra sąrašų? Ar tai ne dvigubi standartai moksle? Kontrolierius teigė negalintis pradėti tyrimo dėl literatūrinių kūrinių, todėl pasiūlęs 1000 eurų atlygį už publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius ar prisidėjusius prie trėmimų, kankinimų. Savo siūlymą V. Sadauskas grindė noru išsiaiškinti, ar tik lietuviai kalti dėl okupacijų padarytų nusikaltimų: Lietuviai su žydais buvo dvi tautos. (...) apie mus jau yra sąrašai, o apie žydus nėra. (...) Apie tai nebuvo diskusijos. Todėl ir buvo vienas klausimas: taip, gerai, jeigu yra mokslininkai, surinks duomenis, įvertins ir padarys. Jis aiškino, kad kiekvienas žmogus turi teisę į saviraiškos laisvę, ji leidžia nekliudomai ieškoti, gauti informaciją. V. Sadauską trauktis iš pareigų anksčiau buvo paraginęs ir Seimo pirmininkas, tačiau kontrolierius teigė to daryti neketinantis, nes kaltės savo veiksmuose nemato. Žmogus atsistatydina, jeigu yra padaręs ką nors neteisingo, neigiamo arba blogo. (...) Aš nemanau, kad esu įžeidęs, nuskriaudęs, sumenkinęs, tuomet žurnalistams sakė V. Sadauskas. Ir štai toks siūlymas, net neįformintas jokiu įsakymu ar potvarkiu, tik parašytas feisbuke, staiga tampa nusikalstamu. Ar negalėjo žudyti ir pačių žydų Vilniaus gete, kaip tai aiškiai parodo net žydų muziejaus direktoriaus išduotas dokumentas? V. Sadauskas buvo gavęs Žydų muziejaus direktoriaus dokumentą, kad žydų naikinime dalyvavo ir žydų policininkai jis pats tikrai nieko neišsigalvojo. Nepaisant to V. Sadauskas buvo nušalintas.
Ir veltui reikėtų tikėtis, kad A. Tapinas sukvies mitinguoti žmones, kaip tai daro savigyros tikslais ten, kur nereikia? Jokio mitingo ginti atleidžiamą kontrolierių nerengė nei Tapinas, nei Miliūtė, nei Ramanauskas. O štai nepagrįstais kaltinimais vadžiai mitingas eina kaip iš pypkės... Taip kaltinimais kiršinami žmonės, skaldoma tauta, valstybė. Ar tikrai jau teturime tik Čičinskų Seimą (R. Bogdanas) ar turgaus seimelį (D. Grybauskaitė)? Taip, reikia pripažinti, kad opūs valstybės klausimai Seime jau nebesprendžiami dėl nuolatinio opozicijos puolimo, rėkavimo, kaltinimo. Argi galima ką nors rimtai dirbti, kai kasdien viešai pilasi įvairiausi kaltinimai, priekabės, žeminimai, o ne viešai ir šmeižtai (esą valstiečiai už pinigus nupirko Bažnyčią ir ji per rinkimus juos rėmė, taip valstiečiai net Kaune laimėjo)? Kaip žmonės gali norėti dirbti valstybėje, kurioje jiems primetama žydšaudžių ar jų talkininkų (tiesioginių ar netiesioginių) kaltė, o pagrindinė kaltintoja išsijuosusi daro vojažus po pasaulį ir tarptautines žiniasklaidos priemones? Per savaitę, nuo antradienio iki šios antradienio, buvo gautos didelės pamokos politikams. Argi G. Landsbergis galėjo tikėtis, kad net 85 seimūnai balsuos, kad Seimas pasileistų, t. y. išsivaikščiotų? Gerai pasakė vienas iš valstiečių, kad Tėvynės Sąjungos vedamas Seimas kažkada neišmetė Audriaus Butkevičiaus, pasodinto į kamerą ir net mokėjo jam algą kaip Seimo nariui. Tad kam buvo tas priešlaikinių rinkimų spektaklis? Nejaugi toji valdžia tokia saldi, kad jaunieji, vos apsiplunksnuoti suspėję politikai veržiasi į ją? Kaip galima buvo per pusantros dešimties metų teisingą, tėvynės meilei sukurtą partiją taip pažeminti, sukvailinti, sumenkinti ir nuklysti į niekur nevedančias smulkmenas? Juk priešininką reikia mokėti gerbti. Gal vaikaičiui vertėtų pasiteirauti senelio, kaip jis gerbė net didelį savo priešininką Algirdą Mykolą Brazauską, nors su juo tikrai konfrontuodavo ir net žymiai stipriau, bet garbingiau. Juk jaunasis politikas turėjo numanyti, kad didysis priešlaikinių rinkimų spektaklis gėdingai žlugs. Todėl labai keistai (ir įdomiai) atrodo, kad Lietuvoje politikais pradedami vadinti žmonės, kurie eina į Seimą ar eina į savivaldybę ar eina į ministrus ar eina į merus, dažnai tai darydami tik dėl savo asmeninių interesų. Lygiai taip pat jų balso niekada negirdėsi, jiems išėjus iš Seimo nario, mero, ministro pareigų. Ar ne čia yra visų mūsų blogybių šaknys? Tik nedaugelis lieka politikais visą gyvenimą jų balsas visą laiką daugiau ar mažiau girdimas. Tokie yra ir išlieka Vytautas Landsbergis, Česlovas Stankevičius, dar vienas kitas. Paskaičiuokite, kiek tokių politikų buvusių Seimo narių, ministrų, viceministrų, merų, savivaldybių tarybų narių išėjo netekę postų (tiesa, jiems užtat pasiėmę didžiules išeitines kompensacijas) ir apie juos nieko negirdime. Jie dingsta Lietuvos ne-istorijoje.
© 2018 XXI amžius
|