|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Apkabinti Viešpatį ir vienas kitą
Dievas mus myli. Žmogui reikia būti mylimam. Mes irgi galime mylėti. Manome, jog tai būdinga visiems žmonėms. Meilė yra didžiausia dovana ir krikščionybės pamatas, visų Dievo įsakymų pilnatvė. Vykdydami šį vieną meilės įsakymą, įvykdome visus dešimt, ...nes kas myli, tas vykdo įstatymą... Mylėk savo artimą kaip save patį (Rom 13, 89). Tas universalus įsakymas dera ir kasdienybėje, kuri iš pirmo žvilgsnio yra paprasta, ir žygdarbiuose. Tauragėje jau daug metų gražiai sutaria krikščionių konfesijų dvasininkai ir parapijiečiai. Mokiniai, lankantys katalikų ar evangelikų liuteronų tikybos pamokas, susitinka bendruose renginiuose. Šių liturginių metų Gavėnios pradžioje rinkomės, kad kartu, kaip viena šeima, pagarbintume Jėzų Kristų. Šį ekumeninį renginį pavadinome Gyvenimo atspindžiai Kristaus kelyje. Dalyvavo 46 klasių mokiniai iš Martyno Mažvydo ir Tarailių progimnazijų. Mokinius lydėjo jų tikybos mokytojai Džiuljeta Vaitkevičienė, Nijolė Grigaravičienė, Tatjana Kalvanienė, Daiva Poškienė, Karolis Skausmenis. Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebonas, dekanas kun. Vytautas Gedvainis ypač šiltai priėmė visus ekumeninio renginio dalyvius, džiaugėsi vieningumu šlovinant Dievą, vaišino, įteikė atminimo dovanėles kiekvienam mokiniui Popiežiaus nuotraukas ir Dievo įsakymų turinį. Jis parapijos namų salėje pasakė šviesos kupinus žodžius apie Dievo įsakymų vykdymo svarbą, renginio dalyviams kalbėjo, jog nėra pilnatviško krikščioniško gyvenimo, jei esame dar nenusiteikę gyventi Dievo įsakymų vedami. Dekalogas mus, visus krikščionis, vienija, telkia į gražią šeimą, padeda vieniems kitus suprasti, pažinti ir jaustis jaukiai Dievo akivaizdoje ir tarpusavyje. Dekanas kvietė rinktis prie Dievo kasdien. Pelenų dieną tarsi pasitraukiame į dykumą su Viešpačiu. 40 Gavėnios dienų yra konkretus laikas bei simbolinis viso žmogaus gyvenimo įvaizdis. Mes keliaujame gyvenime tarsi Mozės tauta. Ar įvyks mumyse pokyčių, priklausys nuo to, ar turėsime drąsos pažvelgti į savo vidų ir nuoširdžiai giliai panagrinėti savo elgesį. Ypač norisi akcentuoti psalmės žodžius: Pamokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį! (Ps 90, 12). Bažnyčioje žmonės gali atrasti tylą, šviesą, ramybę, kurioje Dievas paliečia ir, jei leidžiame, apkabina taip, kad vėl pamilstame tiesą apie Jį ir save. Popiežius Pranciškus Žinioje 2018 metų Gavėniai kalba pasauliui, jog demonas, kuris yra melagis ir melo tėvas (Jn 8, 44), blogį pateikia kaip gėrį, o melą kaip tiesą, kad sujauktų žmogaus širdį. Tai sakytina ir apie prasmingų krikščioniškų papročių tęstinumą. Jei leidžiame įsigalėti pasaulio neteisybei, blogiui, ribotumui, tinguliui, tuomet patys mažiname gėrį, o meilė gali atšalti. Visada, ypač Gavėnios metu, yra tinkamiausias laikas iš savo klystkelių grįžti į išganymo kelią. Visi ekumeninio renginio dalyviai Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje ėjo Kristaus Kryžiaus keliu, dėkojo Viešpačiui už atpirkimo kančią, pripažino savo silpnybes, išsakė nuoširdų pasiryžimą keisti save į gera. Dievo akivaizdoje vieningai meldėme apvalyti mūsų širdis, nuskaidrinti protą, kad rinktumės vienintelį teisingą išganymo kelią meilėje vienas kitam kasdien. Mes suprantame, kad Viešpats Kristus yra mūsų Taika, mūsų Vienybė. Garbindami Jėzų Kristų mes juntame, kaip imame Jo pagalba keistis, kaip tarsi iš naujo imame save gerbti. Parapijos namų salėje mokiniai lipdė ir puošė meno kūrinius, norėdami išreikšti Dievo meilę žmonėms ir savąją meilę Dievui. Darbelius išsinešė į namus norėdami papuošti šeimos Šv. Velykų stalą ar savo kambarį. Kun. Rolandas Kazlauskas ir mokytoja Tatjana mokinius sutelkė giedoti. Gitaros stygų ir širdžių virpesio fone šlovinome mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Ruošdamiesi šiam renginiui jautėme ir kun. Kęstučio Motiejaičio globą. Kun. K. Skausmenis taip prabilo į mokinius: Dalis jūsų labai gerai pažįsta vieni kitus, kai kuriuos iš matymo, o dar kiti, žinote, jog tokie žmonės yra, nes esate girdėję apie juos. Vieni kitus matome ir susitinkame eidami gatve, apsipirkdami parduotuvėse, dalyvaudami įvairiuose renginiuose. Visada būdami veiklūs, mes siekiame būti pirmi, kad visi žinotų, matytų ir pripažintų. Visa tai dažnai pasikeičia, kai ateiname į bažnyčią. Mūsų siekis pirmauti pasikeičia ir netgi būname ne bažnyčios priekyje, o gale. Taip nutinka, nes bijome, kad ne visada žinome, kaip reiktų elgtis, mąstome, ką žmonės pagalvos. Tačiau nors ir būdami bažnyčios gale, esame matomi ir pastebimi. Atsitraukdami, slėpdami savo vidų nuo kitų žmonių, nuo Dievo, mes nieko nepaslėpsime. Dievas mato tai, kas yra žmogaus viduje. Juk ir pats Jėzus Kristus savo tarnystėje, nors žmonių buvo paniekintas, atstumas, nukryžiuotas, palaidotas, prisikėlė. Jis visuomet pasitikėjo Dievu ir viską pavedė Dievui Tėvui. Todėl ir mes, tiek esantys bažnyčios priekyje, tiek jos gale, visuomet klaupiamės prieš Jėzaus Kristaus kryžių, išpažindami tai, kas buvo ne taip, prašydami Dievo atleidimo, paguodos, stiprybės, taip tikėjimu padėkodami Dievui už tai, ką dėl mūsų padarė, pavedame Jam viską, kas yra mūsų širdyse ir gyvenime. Todėl mūsų visų širdys, mintys ir visa mūsų gyvenimo kasdienybė tegul būna kartu su Viešpačiu Jėzumi Kristumi.
Nijolė Grigaravičienė, Daivos Poškienės nuotraukos
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |