100 metų – tūkstančiai žygių...

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 6000 € paramą projektui „100 metų – tūkstančiai žygių...“ vykdyti. Rubrikos: Akistata su Tėvyne; Atmintis; Dezinformacijos labirintuose; Eterio balsai iš anapus; Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas; Kova be taisyklių; Laikas ir žmonės; Laisvės daigai nelaisvės tamsoje; Nelietuviai – Lietuvai; Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje; Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius; Valstybės kūrėjai; Žaizdos; Žmogaus dvasia – neįveikiama.

Žaizdos

Trėmimo operacijai „Vesna“ – 70 metų

1948 metų birželio 16 d. Krasnojarsko krašte, prie Angaros upės, išlaipinti tremtiniai iš Klaipėdos krašto laukia, kol kolūkių pirmininkai juos išsidalins. Artiuginas, Bogučianų r. Nuotrauka – iš asmeninio Vingių šeimos archyvo

Šią savaitę sukako 70 metų nuo didžiausio trėmimo Lietuvos istorijoje. 1948-aisiais, operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) metu, per dvi gegužės dienas į Sovietų Sąjungos atšiauraus klimato regionus prievarta išvežta apie 40 tūkstančių žmonių. Daugiau nei pusė jų buvo moterys, vaikai ir senoliai. Gegužės 22-ąją, antradienį, 18 val. Lietuvos miestuose ir miesteliuose, prie paminklų bei memorialų tremtiniams, Laisvės kovotojams ir geležinkelio stotyse, iš ilgai degančių žvakelių sudėtas tremtiniams brangiausias žodis – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų 70-ąsias 1948 m. gegužės 22 d. didžiojo trėmimo metines.

J. Stalino imperijoje per visą jo viešpatavimo laikotarpį masiniai trėmimai buvo plačiai taikomi visų pirma kaip represinė priemonė: jų tikslas – izoliuoti esą potencialius režimo priešus ir laikyti žmones nuolatinėje baimėje. Kartu jie davė valdžiai ir didelę ekonominę naudą: mat tolimi Sibiro, Šiaurės rajonai, jų miškų ūkiai, kolūkiai taip būdavo aprūpinami darbo jėga, kurios ten visą laiką trūko. Planuodamas daugybę trėmimų Kremliaus valdovas ne tik pasinaudojo Rusijos carų patirtimi, bet ir toli juos pralenkė – tiek mastais, tiek žiaurumu. Ypač tai pasireiškė vykdant vadinamąjį buožių, tai yra geriausių ūkininkų, klasės likvidavimą 1925–1931 metais. Tačiau ir vėlesniais metais masiniai trėmimai nesiliovė, kaip tik jų daugėjo: iš „išvaduotų“ Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos sričių, iš užgrobtų Baltijos kraštų 1939–1941 metais. Net karo metais neva baudžiant už kolaboravimą su vokiečių okupantais buvo ištremtos ištisos tautos, milijonai žmonių: Pavolgio vokiečiai, Krymo totoriai, čečėnai, kalmukai ir kiti. Todėl ir Lietuvos gyventojai, prisimindami 1941 metų birželio tremties baisumus, su tokia baime laukė grįžtant Raudonosios armijos 1944 metų vasarą.

Žaizdos

Trėmimo operacijai „Vesna“ – 70 metų

Šią savaitę sukako 70 metų nuo didžiausio trėmimo Lietuvos istorijoje. 1948-aisiais, operacijos „Vesna“ („Pavasaris“) metu, per dvi gegužės dienas į Sovietų Sąjungos atšiauraus klimato regionus prievarta išvežta apie 40 tūkstančių žmonių. Daugiau nei pusė jų buvo moterys, vaikai ir senoliai. Gegužės 22-ąją, antradienį, 18 val. Lietuvos miestuose ir miesteliuose, prie paminklų bei memorialų tremtiniams, Laisvės kovotojams ir geležinkelio stotyse, iš ilgai degančių žvakelių sudėtas tremtiniams brangiausias žodis – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų 70-ąsias 1948 m. gegužės 22 d. didžiojo trėmimo metines.

J. Stalino imperijoje per visą jo viešpatavimo laikotarpį masiniai trėmimai buvo plačiai taikomi visų pirma kaip represinė priemonė: jų tikslas – izoliuoti esą potencialius režimo priešus ir laikyti žmones nuolatinėje baimėje. Kartu jie davė valdžiai ir didelę ekonominę naudą: mat tolimi Sibiro, Šiaurės rajonai, jų miškų ūkiai, kolūkiai taip būdavo aprūpinami darbo jėga, kurios ten visą laiką trūko. Planuodamas daugybę trėmimų Kremliaus valdovas ne tik pasinaudojo Rusijos carų patirtimi, bet ir toli juos pralenkė – tiek mastais, tiek žiaurumu. Ypač tai pasireiškė vykdant vadinamąjį buožių, tai yra geriausių ūkininkų, klasės likvidavimą 1925–1931 metais. Tačiau ir vėlesniais metais masiniai trėmimai nesiliovė, kaip tik jų daugėjo: iš „išvaduotų“ Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos sričių, iš užgrobtų Baltijos kraštų 1939–1941 metais. Net karo metais neva baudžiant už kolaboravimą su vokiečių okupantais buvo ištremtos ištisos tautos, milijonai žmonių: Pavolgio vokiečiai, Krymo totoriai, čečėnai, kalmukai ir kiti. Todėl ir Lietuvos gyventojai, prisimindami 1941 metų birželio tremties baisumus, su tokia baime laukė grįžtant Raudonosios armijos 1944 metų vasarą.

Valstybės kūrėjai

Paminėjo 150-ąsias Seimo pirmininko Jono Staugaičio gimimo metines

Jonas Staugaitis 1920 metais Nuotrauka iš Kauno technologijos universiteto bibliotekos archyvų

Gegužės 15-ąją Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną, posėdyje paminėjo 150-ąsias varpininko, gydytojo, Seimo pirmininko Jono Staugaičio gimimo metines.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, kalbėdamas apie J. Staugaičio gyvenimą, pabrėžė, kad jis priklausė žymiam suvalkiečių sąjūdžiui XIX amžiaus antroje pusėje, kuris iš tikrųjų daug dirbo tautinio atgimimo sąjūdyje ir prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pasak A. Gumuliausko, per savo gyvenimą J. Staugaitis daug jėgų skyrė leidybai, rašė straipsnius leidiniams, juos redagavo. Kaip savo kalboje teigė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, J. Staugaičio politinė veikla nebuvo ilga. „Ji apėmė maždaug 15 metų, bet buvo labai ryški. „1920–1921 metais Steigiamasis Seimas labai aktyviai reiškėsi ne tik formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepciją, bet ir kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais dalyvavo beveik visose derybose ir turėjo atstovus delegacijų sudėtyse. Būtent J. Staugaitis vadovavo mūsų pirmosioms deryboms su Lenkija. Be to, 1921 m. kovo 31 d. jis vadovavo komisijai, derybose su Latvija. J. Staugaitis, nuvykęs į Palangą, vietos gyventojams pranešė, kad Palanga ir jos apylinkės priklauso Lietuvos valstybei, ir buvo labai džiaugsmingai sutiktas vietos gyventojų“, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Skelbiami 1988–1990 metų KGB dokumentai apie Sąjūdį

Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) savo internetinėje svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbė KGB dokumentus apie Sąjūdį.

Visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 m. birželio 3 d. ir jo veiklą: keliamos tautinio atgimimo idėjos, istorijos baltosios dėmės, ekologijos, biurokratijos piktnaudžiavimo, lietuvių kalbos diskriminavimo ir kt. problemos, o galiausiai – ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tačiau svarbiausia, kad KGB dokumentai parodo jo požiūrį į šį politinį sambūrį bei Lietuvoje vykstančius procesus. Pateikiami dokumentai atskleidžia, kad KGB centro padaliniai ir rajonų skyriai, pasitelkę agentus ir viešus duomenis, rinko medžiagą apie besikuriančias Sąjūdžio grupes ir jų veiklą (mitingai, susirinkimai, kalbos ir pan.), Sąjūdžio aktyvistus.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Alytuje šeštadienį vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė.

Pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę, į renginį atvykę žmonės galėjo pabendrauti su Lietuvos ir sąjungininkų kariais, susipažinti su jų naudojama technika, stebėti demonstruojamas karines operacijas. Po poros metų pertraukos šventėje vėl buvo eksponuojamas atstatytas partizanų bunkeris. Parodomaisiais skrydžiais žmones pasveikino NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Portugalijos ir Ispanijos pilotai sunaikintuvais „F-16“ ir „Eurofighter Typhoon“.

„Ši diena – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena – neabejotinai viena reikšmingiausių krašto apsaugos sistemos minėtinų dienų. Kasmet kariuomenės daliniai leidžiasi į kelionę, kad pamatytumėte, kokia šiandien yra Lietuvos kariuomenė ir kuo ji gyvena, susipažintumėte su tarnybos būdais, pamatytumėte jos ginkluotę, karių ekipuotę ir įvairią karinę įrangą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, dalyvaudamas karinėje šventėje „Mes – tai Jūs!“ Alytuje. Ministras pabrėžė, kad „iš tiesų tai – kelionė į jūsų širdis. Kelionė, kurioje siekiame laimėti svarbiausią pergalę – jūsų palaikymą ir pasitikėjimą. Nes visuomenės pasitikėjimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių ginklų, kuris suteikia kariuomenei drąsos ir ryžto“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kas kada nors buvo slapta, vis tiek tampa žinoma

Dešimt klausimų istorikui, dešimt metų dirbančiam Lietuvos parlamente

Loreta JASTRAMSKIENĖ

Istorikas, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas Asmeninio albumo nuotrauka

Istorikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX amžiaus Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas naujausią savo knygą apie vieną pirmųjų tarpukario Lietuvos žvalgų Albiną Čiuoderį išleido 2018-aisiais, kai mūsų valstybė mini šimtmetį. Tiek pat šiais metais sukanka ir Lietuvos žvalgybai.

Knygos autorius, parlamentaras savo interneto svetainėje įrašė K. A. Helvecijaus žodžius: „Kiekvienas, tiriantis tautų negandų istoriją, gali įsitikinti, kad didžiumą nelaimių Žemėje atneša nemokšiškumas“. Turbūt ir dėl šios priežasties A. Anušauskas nuolat rašo knygas, veikiančias kaip priešnuodis siauram mąstymui, suteikiančias žinių ir apsaugančias nuo nemokšiškumo.

Dezinformacijos labirintuose

Žydų žudynės vėl perkeltos į Lietuvą

Irena Tumavičiūtė

Filmo „Pasaulio teisuoliai“ kūrėjas Dominykas Kubilius

Prieš gerą dešimtmetį buvau pradėjusi skelbti, kaip Lietuva šmeižiama panaudojant su Lietuva nesusijusias nuotraukas ar net klastotes. Paskui numojau ranka, nes tas šmeižimas (netyčia ar tyčia) vyksta nuolat, permanentiškai. Kaip matysite iš straipsnio, nelabai kas reagavo. Bet kai pamačiau, kiek filme „Pasaulio teisuoliai“ prifarširuota šiurpių su Lietuva nesusijusių vaizdų, nebegalėjau tylėti.

Kad Lietuvos televizijų kanalų laidose, ypač kalbant apie įvykius nacionalsocialistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, ekranus „puošia“ nieko bendro su Lietuva neturinčios nuotraukos, jau yra įprastas dalykas. Panaši padėtis ir kai kuriose interneto svetainėse.

Prieš 10 metų „Lietuvos aide“ šių eilučių autorė paskelbė, kaip vienoje LRT „Amžininkų“ laidoje su Latvija susijusios nuotraukos šmėžuoja kalbant apie Lietuvos žydų žudynes, o dvi iš tų nuotraukų – (šiandien jau žinoma, jog jos abi buvo fotomontažas. – I. T.) buvęs Jad Vašem direktorius Y. Aradas knygoje „The Partisan“ siejo su Švenčionimis. Autorė pelnė ypatingą „garbę“ (defendinghistory – straipsnis, be iliustracijų, buvo paskelbtas anglų kalba, o Algirdo Pilvelio redaguojamas laikraštis buvo išvadintas antisemitiniu, (autoriams tarsi nežinant, kad Algirdo Pilvelio mama buvo žydė – I. T.). Vis dėlto paskelbtos iliustracijos davė teigiamų rezultatų – į rusų kalbą išverstoje minėtoje knygoje, kurios vienas skyrius skirtas autoriaus siautėjimui Lietuvą okupavusių enkavedistų gretose, tų iliustracijų neliko.