Vilkaviškio vyskupijoje
Marijampolės dekanate
Įamžino vyskupo Antano Baranausko apsilankymą prieš 120 metų
|
Anykščių Šv. Mato bažnyčios choras
Salve Cantus prie Kalvarijos
Švč. Mergelės Marijos Vardo
bažnyčios. Pirmoje eilėje
dešinėje Leonas Stepanauskas
|
|
Kalvarijos parapijiečiai
prie bažnyčios klausosi pasakojimo
apie vysk. A. Baranauską.
Dešinėje klebonas
kun. Algirdas Žukauskas
|
KALVARIJA. Gegužės 19-osios popietę Lietuvos pakraštyje įsikūrusiame mieste aidėjo giesmės anykštėnų patarme. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia buvo paženklinta atminimo lenta, liudijančia apie prieš 120 metų nusidriekusią giją nuo Anykščių iki Kalvarijos. Juodo akmens plokštė prigludo prie baltabokštės bažnyčios, neseniai renovuotos, panaudojus Europos Sąjungos lėšas, sienos. Nuo šiol kiekvienam, prie bažnyčios stabtelėjusiam, akmenyje iškaltas įrašas primins, kad 1898 m. gegužės 1316 d. šioje bažnyčioje šv. Mišias aukojo, lietuviškus pamokslus sakė ir Sutvirtinimo sakramentą šimtams tikinčiųjų suteikė Seinų vyskupas Antanas Baranauskas lietuvių dainius, Anykščių šilelio kūrėjas.
Taip įamžinti Kalvarijoje keletą didžiojo anykštėno gyvenimo dienų sumanė nenuilstantis žurnalistas ir kultūrininkas Leonas Stepanauskas, gyvenantis Berlyne (Vokietija). Kilęs iš Kalvarijos krašto, dar jaunystėje rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio dėka jis sukaupė ir sentimentų Anykščiams, žymiems šio krašto žmonėms. Būtent jis, remdamasis XIX amžiaus pabaigos lietuviškos spaudos publikacijomis, paskatino Vilkaviškio vyskupiją gaivinti šio krašto istorinius ženklus ir pasirūpinti A. Baranausko memorialiniu akcentu Kalvarijoje. Dar 2016 metais L. Stepanauskas paskatinęs kalvarijiečius atverti vartus į Šimtmečio jubiliejų per vysk. A. Baranausko pirmojo oficialaus vizito pažymėjimą memorialine lenta, ėmėsi konkrečios iniciatyvos ir, Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos palaimintas, įsuko šio įvykio smagratį. Viskas prasidėjo memorialinės lentos teksto, vėliau formos aptarimu. Jeigu iš karto pavyko žodžiais nupiešti vizito esmę, tai su lenta buvo šiek tiek sunkiau, tačiau nagingo ir meniškos sielos akmens virtuozui Vydui Būčiui (Lazdijai), tai puikiausiai pavyko.
Beje, prieš 120 metų įvykęs Seinų vyskupo A. Baranausko vizitas buvo išties įspūdingas: tęsėsi keturias dienas, kiekvieną dieną prieš pietus ir po pietų buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, aukojamos šv. Mišios bei atliekamos kitos pamaldos, klausoma išpažinčių, vyskupas bendravo su miestelio ir parapijos atstovais. Iš viso sutvirtinta 3811 tikinčiųjų, išpažinties ėjo apie 10000 katalikų, pasakyti tokie pamokslai, kad vyskupas buvo išlydėtas daugeliui garsiai ir graudžiai verkiant. Šis vyskupo apsilankymas pirmiausia mums jį parodo, anot evangelijos, kaip gerąjį Ganytoją, kuris eina pas savo avis, jas sukviečia, susirgusias gydo, nusilpusias sustiprina, ir visas veda į Dievo avidę, nepaisydamas jokių pavojų ir vilkų.
Tik L. Stepanauskui atkakliai prašant, į Kalvariją tą šeštadienį atkeliavo ir Anykščių Šv. Mato bažnyčios choras Salve Cantus kartu su vargonininku Rimvydu Griauzde, kad per iškilmes būtinai skambėtų anykštėniškas giesmių repertuaras, kuris Seinų vyskupo A. Baranausko ausiai būtų malonus.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias, prisimindami šio krašto šviesuolius dvasininkus ir pasauliečius, padėjusius savo gyvenimu ir net gyvybe Lietuvos Nepriklausomybei pamatus, aukojo Kalvarijos klebonas kun. Algirdas Žukauskas ir svečias iš Marijampolės kun. Jonas Katulis.
Po pamaldų atminimo lentą pašventino Kalvarijos klebonas kun. A. Žukauskas, istorinį kontekstą apibūdino Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius, kilęs iš Kavarsko.
Renginyje buvo nemažai kalbėjusių. Tai ir Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, padėjęs gėlių puokštę, suskintą anykštėnų krašte, ir Marijampolės regiono Archyvų direktorius Rimvydas Urbonavičius, ir garbusis kalvarijietis istorikas Alvydas Totoris, ir literatai, net eilėmis prabilęs kun. J. Katulis. Visus nustebino romų kalba nuskambėjusi poemos Anykščių šilelis pradžia. Kalvarijiečiai ir net iš toliausių kraštų atvykę svečiai, skirstėsi ne tik dvasiškai, literatūriškai ir istoriškai praturtėję, bet džiaugdamiesi ir dūsaudami, lyg anų laikų Kalvarijos parapijiečiai išlydėdami vysk. A. Baranauską su viltimi vėl išgirsti lietuvių kalba dvasinius pamokymus ir pajusti ganytojišką rūpestį, vedantį į gražią Lietuvos ateitį ir dangiškąją Tėvynę.
Šiame krašte tai jau antroji memorialinė lenta sakralioje erdvėje, liudijanti Seinų vyskupo A. Baranausko veiklą, jo vizitacija tą patį 1898 metų pavasarį minima ir istorijos chronologijoje Lazdijų bažnyčioje. Šiemet bus įrengtas dar vienas anykštėno dvasininko gyvenimą ir veiklą liudijantis atminimo ženklas jis pažymės senuosius Seinų (Lenkija) vyskupų rūmus, kur A. Baranausko praleido penkerius paskutiniuosius savo gyvenimo metus.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus ir Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos informacija
Antano Verbicko nuotraukos
© 2018 XXI amžius
|