Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Ekonomika ir finansai Bažnyčios mokymo akiratyje

Mindaugas Buika

Naująjį Vatikano dokumentą pristato Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas arkivyskupas Luizas Ladarija SJ ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas kardinolas Piteris Turksonas (dešinėje)

Šiemet, minint dešimtąsias sunkios finansinės krizės metines (2007–2009), Vatikane paskelbtas naujas bažnyčios socialinio mokymo dokumentas, kritikuojantis nevaldomą rinkos ekonomikos sistemą, kuri tarnauja turtingųjų mažumai ir kuria giliai amoralią kultūrą. Su popiežiaus Pranciškaus pritarimu publikuotą dokumentą „Oeconomicae et pecuniariae quaestionis“ („Ekonomikos ir finansų klausimai“) gegužės 12 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatė jį parengusių Šventojo Sosto institucijų vadovai – Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas, jėzuitas, arkivyskupas Luizas Franciskas Ladarija Fereras (Luis Francisco Ladaria Ferrer) ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas, kardinolas Piteris Kodvas Apija Turksonas (Peter Kodwo Appiah Turkson). Bendra naujojo dokumento nuostata yra labai aiški: šiandien ekonominė ir finansinė veikla su jos globaline reikšme neturi pasiduoti ciniškumo pagundoms, laikytis privalomų etikos normų ir atsiliepti į išnaudojamųjų vargšų daugumos bei niokojamos gamtos aplinkos (žemės) pagalbos šauksmą. Taip turi būti kuriama gerovė visiems, formuojama tikrai svetinga visuomenė, priimanti pirmiausia silpnuosius, kurie turėtų gyvenimo viltį.

Eucharistijoje – Jo ir mūsų gyvenimas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Aš kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau. Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas Kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona“ (1 Kor 10, 15–17). Tik viso Šventojo Rašto ir Bažnyčios mokymo šviesoje apmąstydami apaštalo Pauliaus žodžius sakome: mūsų visus žmogiško bendravimo būdus ir asmenines aukas pranoksta išskirtinis bendravimas su pačiu Kristumi per Jo kryžiaus auką, kuri dėl mūsų išganymo kaskart sudabartinama, kai mes dalyvaujame Eucharistijos šventime.

Išganytojas kartą ir visiems laikams atpirko žmoniją, ir čia mūsų indėlis į mūsų pačių išgelbėjimą yra lygus nuliui. Jėzus mūsų neklausė, ar mes norime, kad Jis už mus numirtų, nes iš anksto žinojo, kad mes kaip Petras, būdami įsitikinę savo ribotu teisumu, bet nežinodami, ką sakome, labai nuoširdžiai Jam prieštarausime (plg. Mt 16, 21–22). Perdėm racionalus žmogaus protas savaime nėra pajėgus padaryti teisingą sprendimą – dėkingai priimti dangaus Dovaną, kuri yra įvyniota į Nužudytojo krauju permirkusią drobulę, mums simbolizuojančią ne Nemirtingojo prisikėlimą, o mirusiųjų negrįžtantį išėjimą...