|
RUBRIKOS
|
|
Gegužės 26 dieną minėtas Gruzijos (Sakartvelo) Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis.
Gegužės 25-26 dienomis Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko su darbo vizitu lankydamasi Sakartvele minint šio šalies pirmosios respublikos 100-metį ji susitiko su šios valstybės prezidentu Georgijumi Margvelašviliu ir ministru pirmininku Georgijumi Kvirikašviliu. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šią ypatingą progą švenčia kartu su Sakartvelo žmonėmis. Prieš 100 metų abi valstybės įveikė didžiųjų jėgų Europoje pasipriešinimą ir apsisprendė kurti modernias bei demokratiškas valstybes. Šiandien Lietuvą ir Sakartvelą vienija ypatingas ryšys tos pačios vertybės ir bendras siekis užtikrinti savo piliečių saugumą ir gerovę. Prezidentė priminė, kad šiemet minimas ir Rusijos agresijos prieš Sakartvelą dešimtmetis, ir pakartojo, kad Lietuva remia šios šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą. Lietuva griežtai smerkia Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksiją. Šalies vadovės teigimu, Sakartvelas, net ir Rusijai okupavus 20 proc. teritorijos bei patiriant tiesioginį karinį spaudimą, išlaikė savo valstybinės raidos kryptį, ambicingai įgyvendina užsibrėžtas reformas ir yra vertinamas kaip Rytų partnerystės lyderis. Pernai visa apimtimi įsigaliojusi Asociacijos sutartis ir bevizis režimas su ES dar labiau priartina Sakartvelą prie Europos. Per vienerius metus prekyba su ES išaugo daugiau nei 30 proc., o galimybe laisvai keliauti be vizų Šengeno erdvėje pasinaudojo 250 tūkst. Sakartvelo gyventojų. Prezidentė pabrėžė, kad įgautą reformų pagreitį būtina išlaikyti ir toliau stiprinti teisinės sistemos bei teisėsaugos nepriklausomumą, žodžio laisvę ir kovą su korupcija. Susitikime aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje. Lietuva tvirtai remia Sakartvelo siekį tapti Aljanso nariu ir labai vertina šios šalies indėlį NATO. Beveik 1000 Sakartvelo karių dalyvauja Aljanso operacijose Afganistane ir Viduržemio jūroje, prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų. |
||
|
|
||
Prisimintas prieš 80 metų nužudytas ukrainiečių patriotas Edvardas Šiugžda
Gegužės 23-iąją sukako 80 metų, kai žuvo plk. Eugenas Konovalecas (18911938) žymus Ukrainos karinis ir politinis veikėjas, Ukrainos liaudies respublikos armijos vadas, Ukrainos karinės organizacijos vadovas, Ukrainos tautininkų (Ukrainoje dagiau žinomas nacionalistų vadu) organizacijos pirmininkas, Lietuvos pilietis. Praėjusį šeštadienį, gegužės 26-ąją, Kaune vyko tiek pėsčiųjų orientacinis žygis Laisvės kovotojų keliais Kaune, skirtas paminėti 80-ąsias Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, Lietuvos piliečio, plk. E. Konovaleco žūties metines, tiek konferencija. Konferencijoje apibūdinta jo kilmė ir gyvenimas, kovos reikšmė. Gimęs 1891 m. birželio 14 d. Zaškivo kaime, Lvovo paviete, nuo 1909 metų studijavo teisę Lvovo universitete. Gynė ukrainiečių jaunimo teises mokytis gimtąja kalba, vadovavo švietėjiškai organizacijai Prosvita (Savišvieta) Lvove. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Austrijos armiją. 1915 metų birželio mėnesį pateko į rusų nelaisvę, o po 1917 metų Vasario revoliucijos Rusijoje sutelkė esančius nelaisvėje ukrainiečius, 1917-ųjų rugsėjį organizavo pabėgimą iš belaisvių stovyklos ir atvyko į Kijevą. 1917 metų spaliolapkričio mėnesiais suformavo Sičės šaulių pulką, kuris netrukus tapo vienu kovingiausių Ukrainoje liaudies respublikos armijos vienetų. Kaip sakė dr. Kaminskas, 1918 m. sausiovasario mėnesiais E. Konovaleco vadovaujamas pulkas vykstant nepaskelbtam Ukrainos ir Rusijos karui, apgynė Ukrainos sostinę nuo bolševikų kariuomenės ir sutriuškino jų Kijeve organizuotą sukilimą, o 1918 metų kovo mėnesį išlaisvino Kijevą nuo bolševikų. 1918 metais E. Konovalecas vadovavo 50 tūkstančių Ukrainos kovotojų kariuomenei karinėse operacijose prieš bolševikų ir Denikino kariuomenes. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |