|
Už ką esame dėkingi moterims
Romas BACEVIČIUS
Praėjusią savaitę nuo politinių-korupcinių debatų įkaitęs ir į Eligijaus Masiulio laiškus bei VSD pažymas įnikęs Lietuvos Seimas priverstinai pailsėjo, nes jame dvi dienas vyko Moterų pasaulio lyderių tarybos pirmininkės, Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės, padedant Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijoms, globojamas Moterų politikos lyderių suvažiavimas, kuriame daugiau kaip 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų lyderių iš daugiau nei 90 šalių tarėsi dėl moterų lyderystės politikoje skatinimo, lygiaverčių ekonominių galimybių užtikrinimo ir smurto prieš moteris stabdymo. Šių metų suvažiavimo šūkis Jau laikas: 100 priežasčių veikti! Seimas užtikrino vertimą į prancūzų, lietuvių, ispanų ir net rusų kalbas. Pagrindinis suvažiavimo dalyvių viešbutis prie Vilniaus Katedros aikštės įsikūręs Kempinskio viešbutis. Reikėtų prisiminti, kad kažkada Eugenijus Maldeikis neteko Lietuvos ekonomikos ministro pareigų dėl nakvynės Maskvos Kempinskio viešbutyje. Tada mūsų ministras kaltintas, kad nemokamai miegojo mafijos viešbutyje Maskvoje. O kiek ponių ir panelių nemokamai miegojo Kempinskio viešbutyje Vilniuje! Gal kuri nors už tai savo šalyje irgi neteks posto?..
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasveikindamas suvažiavimo svečius, pabrėžė, kad Lietuva visada aiškiai pasisakė už lyčių lygybę ir vienodas galimybes. Šiais metais Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo 100-metį. Kartu tai ir balsavimo teisės suteikimo moterims 100-metis. Aktyviai moterims dalyvauti politikoje galimybes atvėrė 1918 metų Lietuvos valstybės laikinoji konstitucija. Už tokią drąsą ir ambicingą gerąja prasme pasiryžimą esame dėkingi moterims, pažymėjo parlamento vadovas. V. Pranckiečio įsitikinimu, abiejų lyčių įtraukimas į sprendimų priėmimą svarbi demokratijos sąlyga. Moterys parlamentuose, be kitų klausimų, padėtų spręsti dėl lyčių stereotipų atsiradusias problemas. Mokslininkų teigimu, šalyse, kuriose daug dėmesio skiriama lyčių lygybei užtikrinti, priimami įstatymai labiau subalansuoti, skiriamas didesnis dėmesys socialiniams klausimams. Štai sociologiniai tyrimai rodo, kad į sprendimų priėmimą įsitraukus daugiau moterų, mažėja socialinė atskirtis, korupcija, išryškėja aktyvesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Išskirtinį dėmesį moterys skiria ir šeimos stiprinimo politikai, vaikų gerovės užtikrinimui, kalbėjo Seimo Pirmininkas. Baigiamajame posėdyje Pasaulinio moterų politikos lyderių forumo valdybos pirmininkė Hana Birna Kristjansdotir (Hanna Birna Kristjinsdóttir) akcentavo, kad moterų balsas politikoje turi būti girdimas vis labiau, nes tai didina visuomenės pažangą ir užtikrina jos ekonominę gerovę, gerina visuomenės laimės pojūtį. Anot Pasaulio ekonomikos forumo, reikia dar 100 metų, kol paritetas politiniame gyvenime bus realybė. Moterys parlamentuose vis dar sudaro 26 proc., vyriausybėse 19 proc., tik 7 proc. valstybių vadovų ir 6 proc. vyriausybių vadovų yra moterys, pabrėžė H. B. Kristjansdotir.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Pasaulio moterų politikos lyderių forume pabrėžė, kad siekiant skatinti motinystę būtina užtikrinti motinų ir nėščiųjų sveikatos apsaugą bei visas kitas socialines garantijas. Diskusijose su Europos Komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Oksfordo universiteto atstovais, Nigerijos, Rumunijos parlamentarais ministras atkreipė dėmesį, kaip svarbu, kad socialinės apsaugos ir sveikatos paslaugos būtų prieinamos ir pažeidžiamiausioms moterų grupėms. Sveikatos ir socialinės apsaugos srityse saugumo reikia ne vien sunkiau gyvenančioms šeimoms, smurto aukoms: multikultūrinio pasaulio iššūkiai skatina gilintis, kaip padėti ir nedažnai pasitaikančių Lietuvoje religijų atstovams, atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, perkeltiesiems asmenims. Ministras sakė, kad remiantis mūsų šalies Sveikatos draudimo įstatymu, prieglobsčio prašytojos ar laikinąją apsaugą Lietuvoje gavusios nėščios moterys turi teisę į nemokamas nėštumo priežiūros ir gimdymo paslaugas, taip pat reikalinga nemokama priežiūra, garantuojama jų vaikams. Kažin ar ministro mintys suvažiavimo delegatėms tiko, žinant, kad sesijose konkrečioms politikos sritims buvo pateikti ir tokie klausimai, kuriuos suvokti galėjo padėti skambių pranešimų pavadinimai. Juk svarbiausia forma ir skambesys. Štai keletas: Kokie yra genderizmui palankių parlamentų pranašumai?, Genderizmo finansavimas, Teisingumas, vartojimas ir genderinė lygybė, Pats laikas! Globalizacija ir identitetas. Primenu, kad genderizmas yra socialinė lytis (angl. gender). Taigi turėjo būti ir atitinkamas turinys. Juk dalyvavo net Europos genderizmo lygybės instituto direktorė bei Genderizmo lygybės ambasadorė iš Islandijos. Taigi tokioms ponioms (o gal panelėms?) kalbėti apie motinų ir nėščiųjų sveikatos apsaugą yra nesusipratimas. Juk jų tikslas kuo mažiau vaikų, nes belyčiai žmonės vaikų negimdo, o jei kuri (o gal kuris?) ir galėtų pagimdyti, genderizmo lygintojams geriau, kad to vaiko nebūtų, taigi ministro kalbėjimą apie motinystės skatinimą jos turėjo išklausyti su didele kančia arba mūsų ministro nė nesiklausė, o jis kalbėjo tik tų trečiųjų šalių atstovėms, kurių piliečiai ar perkeltieji asmenys tokių genderizmo sąvokų dar nežino. Bet gal ir klystu. Štai net iš Afrikos atvyko Ruandos genderizmo ir šeimos skatinimo (?) ministrė. O vienus išalkusių suvažiavimo dalyvių pietus finansavo Europos Genderizmo lygybės institutas. Matyt, jau ir Lietuvoje reikia Genderizmo ministerijos. Esame visai netoli to juk suvažiavime dalyvavusi ir pranešimą Laisvė yra prigimtinė moters teisė skaičiusi buvusi mūsų šaunioji rūpintojėlė Europos parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė šioje srityje yra labai kompetentinga, nes ji yra EP Moterų teisių ir genderinės lygybės komiteto pirmininkė ir net WPL ambasadorė. (WPL programa įtraukti į politiką daugiau mergaičių siekiant pakeisti lyderius vyrus į mergaites ir moteris, kurios vadovautų pasauliui smeginimis ir širdimis.)
Paskaitą skaitė ir Europos Genderizmo lygybės instituto direktorė Virginija Langbakk. O pirmininkavo Moterų diskriminacijos eliminavimo komiteto pirmininkė Dalia Leinartė. Taigi savų kadrų turime. L. Kukuraičio vadovaujamai ministerijai, matyt, atsiras konkurentė. Tik nežinia, kada tai įvyks. Matyt, priklausys nuo liberalų likimo. Jei apie juos rinkėjai kurį laiką pamirš, tai tokių idėjų nebus, bet jei liberalai vėl gaus vietų Seime, tai bet kuriai daugumai esant jie tokią idėją siūlys kaip ir neseniai dvi liberalės Seimo narės Aušrinė Armonaitė ir Dovilė Šakalienė (buvusi valstietė, o vėliau ir socialdemokratė, o kurioje partijoje bus vėliau dar neaišku), surengusios spaudos konferenciją Aborto draudimas bandymas sugrąžinti inkviziciją. D. Šakalienė teigė, kad abortas niekada nėra džiaugsmingas pasirinkimas, tačiau jų draudimas grąžina reprodukcinę prievartą prieš moteris, iš kurios daug šimtmečių vadavomės. Toji ponia sakė: Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo. Ar šių moterų problemas išspręs institucinė prievarta ir sugrąžinimas į viduramžius? O A. Armonaitė siūlė lygiuotis į pažangias šalis. Prisimenu, kad prieš 30 metų ir anksčiau pažangios buvo tos šalys, kuriose šeimininkavo komunistai. Ir kuo jų buvo daugiau, tuo daugiau ir pažangos. Lietuvoje vis dar galioja sovietmečio (taigi labai pažangus) įsakymas, kuris leidžia nutraukti nėštumą iki dvyliktos savaitės. Nors abortų skaičius nuo jų įteisinimo Lietuvoje 1955 metais sumažėjo kelis kartus, negimusių kūdikių žudymo problema šalyje tebelieka labai opi. 20052006 metais Seimo narių grupė pirmą kartą įregistravo Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama apsaugoti negimusią gyvybę. Įstatymo projektas iki šiol nepriimtas. Nors žmogaus gyvybės svarbą pripažįsta kone kiekvienas, abortų ribojimas iki šiol sulaukia daug prieštaringų reakcijų, be to, Lietuvoje trūksta bendros žmogaus gyvybės pradžios koncepcijos. Liberalų supratimas apie gyvybės pradžią turbūt yra labai pažangus gyvybė atsiranda tik vaikui gimus, tad jei kokia liberalė prarastų dar negimusį vaiką, tai būtų tik išsilaisvinimas nuo naštos. O jei tas vaikas gimsta, tada jį jau galima mylėti ir auginti.
Vis dėlto, kaip vertinti Moterų pasaulio lyderių susirinkimą? Gerai, kad į Lietuvą atvyko įtakingos moterys iš viso pasaulio, net tolimiausių ir egzotiškiausių šalių. Pamatė Lietuvą, gal išleido kiek nors savų (ar iš kitos valiutos išsikeistų) eurų (juk tikriausiai ne už viską organizatorių buvo sumokėta) ir susivilios dar kada nors atvykti, savo draugams pasiūlys apsilankyti? Bet žvelgdamas į to susitikimo turinį, Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila sakė: Man sunku suprasti, ką galima per penkias minutes dalykiškai paskaityti? Matyt, tik tokias abstrakcijas, kurių suvokti nereikia. Jas kaip religiją arba priimi, arba ne. Tuo labiau, kad genderizmo ideologinių tvirtovių atstovių buvo kiekvienoje, pavadinkime, diskusijos patalpoje net ir pietų metu. Labai gerbiu moteris. Todėl, kad jos moterys. Man tai savaime aišku, tai manyje nuo vaikystės. Tokie aukščiausio lygio renginiai mano pagarbos moterims nepadidina, nes tai tuštybė ir forma be turinio. O tuštybė negali tapti norma.
Kiek už Moterų pasaulio lyderių susirinkimą reikėjo mokėti mokesčių mokėtojų pinigų ir kodėl? Būtų malonu, jei Lietuvos mokesčių mokėtojai apie tai žinotų. O jei tuos pietus finansavo Europos Genderizmo lygybės institutas, tai gal jis paprašė, kad atsidėkodama Lietuvos prezidentė pateiktų Lietuvos Seimui ratifikuoti Europos Tarybos (kitaip vadinamą Stambulo) konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Tai ji ir padarė birželio 7 dieną. Panašiai ir MG Baltic liberalų paprašė, kad prastumtų vieną ar kitą jiems palankų įstatymo projektą. Bet apie tai kitame numeryje.
© 2018 XXI amžius
|