|
RUBRIKOS
|
Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje Grįžulo Ratai nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai
Žurnalistė ir rašytoja Loreta JASTRAMSKIENĖ išleido ketvirtąją knygą Bilietas į Grįžulo Ratus. Šįkart tai ne romanas, o dvylika esė. Knygoje nemažai vietos skiriama tremties temai. Šiandien XXI amžiuje su jos autore, mano studijų Vilniaus universitete kurso drauge, apie tai ir kalbuosi. Naujoje Tavo knygoje radau pasakojimą apie pažintį su estų žurnaliste, rašytoja ir režisiere Imbi Paju. Kodėl būtent ji Tave sudomino? Tai dvasinė, psichologinė, fizinė patirtis, kuri buvo duota sovietinį genocidą išgyvenusių tėvų vaikams. Imbi mama ir teta buvo sovietų represuotos, išsiųstos į lagerius, tas pat nutiko su mano artimaisiais. Esame tarsi dvasios seserys, nors ji estė, gyvenanti Suomijoje, o aš lietuvė, gyvenanti Lietuvoje. Vieni psichologai mus vadina pirmąja karta po genocido, kiti antrąja, tačiau esmė ne pavadinimas. Ją sudaro jausena, kad šiame pasaulyje turėjo mūsų nebūti, o kadangi esame, tai tarytum savyje slepiame kaltę, kurios neturi lojalių sovietinei sistemai tėvų vaikai. Imbi knygą Suomijos įlankos sesės. Kai regi kitų skausmą, išleistą lietuvių kalba, skaičiau kaip maldaknygę ne vieną kartą. Vėliau mes susitikome Estijos ambasadoje Vilniuje ir nuo pirmos akimirkos ji tapo artimesnė už mielas koleges, kurios netgi artimai bendraudamos per dešimtis metų nėkart manęs nepasiteiravo, kaip jaučiausi anuomet, būdama tremtinio dukra, partizanų būrio vado vaikaitė? Imbi yra mano atradimas, mūsų ryšys peržengia įprasto, paremto nauda ir profesiniais dalykais bendravimo ribas. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |