Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Sportas atveria kelią pas Kristų

Paskelbtas pirmasis Vatikano dokumentas apie atletų ir žaidimų sielovadą

Mindaugas Buika

Popiežiui Pranciškui įteikta Rusijoje vykstančio Pasaulio futbolo čempionato emblema

„Duoti iš savęs geriausia“

Rengiantis rudenį vyksiančiam jaunimui skirtam Vyskupų Sinodui, žengtas dar vienas istorinis žingsnis pasauliečių pastoracijoje: Vatikane paskelbtas pirmasis dokumentas apie Bažnyčios ir sporto santykius. Birželio pradžioje Pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos publikuotame 50 puslapių dokumente „Duoti iš savęs geriausia. Krikščioniškas požiūris į sportą ir žmogaus asmenį“, be kita ko, primenama, kad pirmasis Popiežius, atvėręs Vatikano duris sportui, buvo šventasis Pijus X, 1904 metas priėmęs gimnazistų renginio dalyvius. To meto spauda neslėpė nuostabos tokiu poelgiu, ypač, kai buvo pranešta, kad atsiliepdamas į vieno sutrikusio Romos kurijos dvasininko klausimą: „Kur mes taip darydami nueisime?“, Šventasis Tėvas geraširdiškai šypsodamasis atsakė: „Į rojų, brangusis“. Žinoma, situacija nuo to laiko labai pasikeitė, popiežiai Pijus XII ir Paulius VI iš esmės suintensyvino Bažnyčios dialogą su sporto pasauliu, pabrėždami pergalės siekio varžybose, jų dalyvių moralinių savybių ir draugiškumo, taikos sąjūdžio sąveiką. Dabar žymūs sportininkai ir tituluotos komandos yra dažni Apaštališkųjų rūmų svečiai, prasmingi sveikinimai ir palinkėjimai iš Romos sklinda didiesiems tarptautiniams sporto renginiams – olimpinėms žaidynėms ir Pasaulio futbolo čempionatams. Įvairios varžybos organizuojamos netgi Šventojo Sosto struktūrose (pavyzdžiui, futbolo „Clericus Cup“ turnyras) ir vietinėse Bažnyčiose, susiformavo sporto kapelionų tarnystė. Todėl reikia tik džiaugtis, kad galiausiai parengtas fundamentalus dokumentas, kuriame pateikta antropologinė sporto reiškinio analizė, jo ugdomasis vaidmuo, netgi kvietimas šventumo siekiui su įvairių iššūkių aptarimu.

Mažame grūde – gyvybės pradas

Kun. Vytenis Vaškelis

Grūdeliui niekas neskiria būsimos pergalės vainiko. Kaip nėra priimta sveikinti motinos įsčiose užsimezgusios gyvybės (nors embrione jau realiai esti pirminė žmogaus gyvybės forma, už kurią dėkojama Kūrėjui), taip niekas ką tik gimusiam vaikeliui neduoda medalio, kurį jis po keliolikos metų laimės, kai pirmas perkirs finišo juostelę... Tikrieji laimėjimai yra užprogramuoti gyvenimo grūde (žr. Mk 4, 26), kuris iš pažiūros yra toks mažas, kad, užuot pasėtas, kad ilgainiui duotų vaisių, gali būti lengvai žmonių sutryptas. Tik visažinis Dievas iš anksto vainikuoja grūdą, nes mato, koks jis bus vaisingas...

Nors pasaulis atsirado per Dievo Sūnų (žr. Jn 1, 10), bet Jo sumanymas tapti visiškai priklausomu nuo aplinkinių – žindomu kūdikėliu – buvo pernelyg didelis iššūkis žydams, kurie laukė Mesijo, juos jėga išvaduosiančio iš romėnų priespaudos... Be malonės žmonės nėra pajėgūs suvokti, kad didžiausi įvykiai prasideda nuo mažiausių dalykų. Kas galėjo pagalvoti, kad Tas, kuris dėl mūsų amžinos gerovės „užmiršęs“, kad yra Dievas, ir įsikūnydamas Mergelės Marijos įsčiose, taps Neprilygstamuoju, visiems laikams nugalėjusiu mirtį, nuodėmę, šėtoną ir prisikėlimu iš numirusių, atvėrusiu mums kelią pas Tėvą?