|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Paroda kunigui kankiniui atminti
VARNIAI. Birželio 27 dieną Žemaičių vyskupystės muziejuje paminėtos kunigo kankinio Pauliaus Racevičiaus (1908 12 1519331941 06 27), gimusio Laukuvos parapijoje, 110-osios gimimo ir 77-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas, dekanas kun. Eduardas Semaška, Žemaičių muziejaus Alka direktorė Elvyra Spudytė, vyskupus atlydėję kancleris kun. Evaldas Alūza ir sekretorius kun. Donatas Liutika, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kan. Domas Gatautas, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Varnių seniūnijos ir švietimo įstaigų darbuotojai, itin daug kun. P. Racevičiaus giminaičių ir Varnių miesto gyventojų. Įžanginį žodį tarusi Žemaičių muziejaus Alka direktorė E. Spudytė pristatė kun. P. Racevičiaus biografiją. Vyskupai ragino skleisti gėrį ir meilę Dievui, Tėvynei ir žmonėms, kaip tai darė kun. P. Racevičius; semtis stiprybės iš praeities ir tokių žmonių, koks buvo kunigas Paulius, kuris nuo išdaviko paleistos kulkos žuvo sulaukęs kaip ir Kristus 33 metų. Joniškio dekanas pasakojo, kad kun. P. Racevičiaus kapas šventoriuje visada sutvarkytas, ant jo visada dega žvakelės, o kunigo Pauliaus atminimas gyvas joniškiečių atminty. 1908 m. gruodžio 15 d. Laukuvos bažnyčios maršalkos Vaclovo Racevičiaus ir Emilijos Vėlavičiūtės-Racevičienės šeimoje gimė iškart du sūnūs, tėvų pavadinti pirmųjų apaštalų vardais Petru ir Pauliumi. Gal tai ir turėjo įtakos vieno iš jų Pauliaus gyvenimo keliui. Pauliukas nuo mažens buvo be galo jautrus, visus mylintis, judrus ir itin žingeidus, su visais gražiai sutarė ir labai mėgo krėsti įvairiausias vaikiškas išdaigas. Net ir subrendęs nenustojo pokštauti. Mokėsi gimnazijoje Rietave, baigė Kražių Žiburio gimnaziją. Pats atkakliai siekė aukštojo mokslo, o vėliau visokeriopai padėjo jaunesniesiems broliams ir seserims. 1929 metais baigė Kauno kunigų seminariją ir tais pačiais metais įstojo į VDU Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyrių ir 1935 06 14 jį baigė. Dar būdamas studentas 1933 metais įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru į Seredžių. Dirbo iki 1936 metų. Paskui paskirtas Šėtos vikaru ir valstybinės progimnazijos kapelionu. 1938 metų kovą perkeltas į Joniškį. Gimnazijoje dėstė tikybą. Būdamas labai gyvo, judraus, linksmo ir komunikabilaus charakterio, kunigas greitai rado kalbą su gimnazistais. Mokiniai džiaugėsi, kad toks mokytojas pasirodė gimnazijoje. Nors 1940 metais jį iš mokyklos atleido, mokiniai ir toliau su kunigu bendravo per mokinių šv. Mišias ir ateitininkų būrelyje. Jo veiklumas, pasiaukojimas, darbštumas ir ganytojiška veikla buvo nepaprastai glaudžiai susijusi su gimnazistais, ateitininkų bei religinio lavinimo būrelio nariais. Buvę gimnazistai ir nuotraukos byloja kun. Paulių buvus nedidelio ūgio, simpatišką, judrų, guvų, linksmą, vis besišypsantį, komunikabilų ir labai paprastą. Amžininkai sakė: Išoriškai jis buvo visai nekunigiškas, jokio atsainumo ar pasipūtimo. Melskitės, broliai, kad mano ir Jūsų auka būtų maloni Visagalinčiam Dievui Tėvui, užrašas ant kunigo P. Racevičiaus Primicijų paveikslėlio. 1933 m. balandžio 17 d. Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje laukuviškių V. ir E. Racevičių pirmagimis aukojo pirmąsias šv. Mišias. Gausiai šeimai ir visiems laukuviškiams tai buvo didelis įvykis. Ir niekas net nenutuokė, kad kunigas Paulius bus paaukotas kruvinąja auka 1941 m. birželio 27 d. Tądien jaunas, energingas, ypač visų mylimas ir gerbiamas kunigas buvo parduotas už trisdešimt sidabrinių ir pakirstas okupanto paleistos kulkos. Raudonasis teroras sukliudė atsiskleisti Žemaitijos žemės sūnaus asmenybei, kuri savo atsidavimą Dievui, Bažnyčiai, Tautai paliudijo savo gyvybės kaina. Prasmingas jo gyvenimo kelias, gyvybė, paaukota už idealus, yra geras ir įkvepiantis pavyzdys visai Lietuvai, ypač jaunimui. Joniškio gimnazijos kapeliono kun. P. Racevičiaus pavardė įrašyta į Bažnyčios Martirologą (kankinių sąrašą) drauge su 114 tikėjimo liudytojų iš Lietuvos, gyvybės kaina sumokėjusių už savo ištikimybę Evangelijai. Šiuo metu yra renkami įvairūs dokumentai, liudijimai, pamažėl viskas stumiasi į priekį ir viliamasi, kad joniškiečių ir kitų žmonių maldos ir pastangos padės užvesti kun. P. Racevičiaus beatifikacijos bylą. Iš vienuolikos kunigo Pauliaus brolių ir seserų yra likusi tik sesuo Aniceta Racevičiūtė-Liutkevičienė, gyvenanti Rietave, kuriai gegužės 31 dieną sukako 98 metais tad į Varnius atvykti jau nesiryžo. Kunigo Pauliaus brolio dvynio Petro duktė Albina Racevičiūtė-Gadeikienė (vyriausioji Racevičių atžala, g. 1938 04 05), dalijosi atsiminimais apie dėdę. Ji, deja, dėdę Paulių pažįsta tik iš tėvų pasakojimų ir likusių fotografijų. Bet puikiai prisimena, kad kunigas Paulius turėjęs gražų tenoro balsą ir su artimaisiais traukdavo mėgstamiausias dainas Bijūnėlis žalias ir Du broliukai kunigai. Itin džiugu, kad gausiai į paminėjimą susirinkę kunigo kankinio Pauliaus giminaičiai prisiminimus perduoda savo jaunajai kartai. Paminėjimui buvo parengta paroda. Jai panaudotos fotografijos iš albumo, kurį 1927 metais pradėjo pildyti Kauno kunigų seminarijos I kurso klierikas P. Racevičius. Jame daugiau kaip 150 portretinių, grupinių fotografijų. Parodai fotografijas ir išlikusius kun. Pauliaus daiktus stalelį ir kėdę paskolino jo sesuo A. Liutkevičienė, laukuviškiai Linas Racevičius ir Birutė Barakauskienė, beje, gyvenanti kunigo Pauliaus tėviškės namelyje, paskolino didelę vinjetę, kryžių ir kunigo Pauliaus mamai padovanotą paveikslą bei antspauduotas knygas iš buvusios gausios kunigo Pauliaus bibliotekos. Parodos pristatyme pokario kovotojų už laisvę ir nepriklausomybę dainas atliko Varnių seniūnijos kultūros centro tradicinės muzikos atlikėjų kvartetas, vadovaujamas A. Gedmanto.
Alma Būdvytienė,
Telšių rajonas
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |