Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Prie Kauno pilies iškilo Vytis

Liepos 5-ąją Kaune vyko didelės iškilmės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse prie Kauno pilies atidengta Arūno Sakalausko skulptūra „Laisvės karys“, populiariai vadinama Vyčiu. Šventėje dalyvavo skulptorius Arūnas Sakalauskas, bendraautoriai ukrainiečiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas, buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, istorikas Liudas Mažylis, užsienio šalių diplomatai, Vyčio paramos fondo nariai ir rėmėjai, kiti žinomi žmonės. Į šventę atvyko svečiai iš Suomijos, Čekijos, Lenkijos. Tūkstančiai kauniečių bei svečių iš kitų Lietuvos vietovių džiaugsmingai sutiko skulptūros atidengimą. Kaip žinoma, „Vyčio“ paramos fondas paminklą norėjo statyti sostinės Lukiškių aikštėje, bet nelaimėjo vadinamojo „konkurso“. Kaune jį pastatyti pavyko per pusę metų. Daugiau nei 6 metrų bronzinei skulptūrai lėšas aukojo pavieniai aukotojai ir verslo atstovai. Monumentas kainavo maždaug 500 tūkst. eurų.

Kronika

Miesto išvaduotojui – garbės piliečio vardas

Bronius VERTELKA

Paminklas pulkininkui leitenantui Jonui Variakojui Nepriklausomybės aikštėje

PANEVĖŽYS. Birželio 12-ąją Muzikiniame teatre paminėtos 99-osios bolševikų išvarymo iš Panevėžio metinės. 1919 metų gegužės 19 dieną pulkininko leitenanto Jono Variakojo vadovaujami savanoriai išvijo raudonuosius iš Aukštaitijos sostinės. Apie tai, kas buvo tas miestą iš bolševikų išvadavęs drąsuolių vadas, pasakojo Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Istorikas teigė, jog J. Variakojis – labai svarbi ne tik Panevėžiui, bet ir visam jo regionui asmenybė. Pirmosiomis 1919 metų sausio dienomis jis pradėjo organizuoti pirmąjį Panevėžio apskrities apsaugos savanorių būrį, kuris vėliau išaugo iki Panevėžio ketvirtojo pėstininkų pulko. J. Variakojo vadovaujami savanoriai kovėsi prie Kėdainių, Šėtos, užėmė Ukmergę, o gegužės 19-ąją iš bolševikų išvadavo Panevėžį. Jie išvadavo ir rytinę Lietuvos dalį bei dalį Latvijos teritorijos, padėjo broliams latviams išvaduoti Daugpilį. Vėliau savanorių pulkas kovėsi su bermontininkais ties Šiauliais ir Meškuičiais, pasižymėjo kovose prie Širvintų ir Giedraičių. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms J. Variakojis buvo pėstininkų divizijos štabo viršininkas, karo apygardos štabo viršininkas, ėjo divizijos ir karo apygardos vado pareigas, kurį laiką buvo ir krašto apsaugos ministru. Kovinis karvedžio kelias buvo pažymėtas Lietuvos ir Latvijos valstybiniais apdovanojimais. Savo viršininkų jis buvo vertinamas kaip pareigingas, veiklus, išsilavinęs ir iniciatyvus vadas. A. Astramskas sakė, jog tai, kad pulkininkui leitenantui J. Variakojui suteiktas Panevėžio garbės piliečio vardas, yra labai prasmingas mūsų Respublikos 100-mečio paminėjimo faktas.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminklas Vyties Kryžiaus kavalieriams

Klebonas kun. Alfredas Puško pašventino paminklą Ramygalos valsčiaus savanoriams

RAMYGALA. Birželio 24-ąją Laisvės aikštėje atidengtas paminklas 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Ramygalos valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalieriams. Taip įgyvendinta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta idėja visoje šalyje įamžinti savo krašto Nepriklausomybės kovų savanorių atminimą. Idėjos autorius – žurnalistas Vyčio paramos fondo steigėjas Vilius Kavaliauskas. Sumanymą palaikė Ramygalos seniūnija, vietos bendruomenė, finansavimą skyrė Panevėžio rajono savivaldybė. Dviejų metrų aukščio iš raudono švediško granito pagaminto paminklo autorius – garsus monumentaliosios skulptūros kūrėjas Vytautas Tallat-Kelpša. Paminklas gražiai įsikomponuoja į pagrindinę miesto erdvę harmoningai derėdamas su tokios pat spalvos neogotikine plytų mūro Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Kronika

Penkių mėnesių darbas – 101 metro ilgio juosta

KĖDAINIAI. Birželio 9 dieną Kėdainių rajono dainų ir šokių šventėje „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, oficialiai buvo pristatyta penkis pastaruosius mėnesius austa vytinė juosta. Prie šio darbo kartu su įvairaus amžiaus kraštiečiais prisidėjo ir rajono meras Saulius Grinkevičius, mero pavaduotoja Olga Urbonienė, savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai, specialistai. Dainų ir šokių šventės „Kokia nuostabi, Lietuva, esi!“ išvakarėse Didžiosios Rinkos aikštėje ši trispalvė juosta buvo išmatuota specialiu prietaisu.

Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtos juostos audimo iniciatorė Loreta Steponavičienė džiaugėsi, kad sumanymas pavyko. „Juostai buvo pasirinktas stilizuotas gėlės raštas: šaknys – Lietuva, šakos – mes, gyventojai, žiedo imitacija – mūsų karta, kuri tęs darbus. Iš viso 18 savaičių juostą audė 447 žmonės. Jos ilgis siekia 101,5 m. Iš viso juostai sunaudota 100 kamuoliukų siūlų, o ji sveria 14 kilogramų“, – kalbėjo L. Steponavičienė.