2018 m. liepos 13 d.
Nr. 28 (2295)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Prieškario kūrėjai

Naujai atrasta rašytoja Bronė Buivydaitė

Bronius VERTELKA

Iš kairės: aktorė Gražina
Urbonavičiūtė, vakaro vedėja
Lionė Lapinskienė ir anykštėnė
muziejininkė Alma Ambraškaitė

PANEVĖŽYS. Miesto Savivaldybės viešoji biblioteka (Kniaudiškių g. 34) pakvietė į renginį „Iš archyvo pareinanti rašytoja Bronė Buivydaitė: eilėraščių rinkinio „Paukščiai vėtroje“ (1940–1956 m.) ir Panevėžyje sukurto, 1934 m. pirmąkart išleisto romano „Atversti lapai“ sutiktuvės“. Gausiame B. Buivydaitės (1895–1984) kūrybos gerbėjų būryje buvo ir jos gimtojo Anykščių krašto atstovų. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas sakė, kad B. Buivydaitę itin vertino Salomėja Nėris. Atvirlaiškyje, rašytame 1936 m. balandžio 7 d. Puzino gatvėje nuomotame bute, žodį „poetė“ rašė didžiąja raide. Direktorius supažindino su jo tekstu.

Literatūrinio vakaro vedėja, VšĮ Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė klausė, kodėl būtent šiais metais išleistos dvi B. Buivydaitės knygos. Ir atsakė: atkurtos Lietuvos valstybės 100-metis labai glaudžiai susijęs su rašytojos gyvenimu.


Laureatai

45-oji Žemaitės literatūrinė premija

45-osios Žemaitės literatūrinės
premijos laureatas jaunas rašytojas
Mindaugas Jonas Urbonas

KELMĖ. Birželio 7 dieną rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įteikta 45-oji Žemaitės literatūrinė premija. Nuo 1966 metų teikiama viena seniausių literatūrinių premijų Lietuvoje atiteko jaunam 29 metų rašytojui Mindaugui Jonui Urbonui už novelių rinkinį „Dvasių urna“. Šiemet Žemaitės literatūrinei premijai buvo pasiūlytos keturios knygos. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Rašytojų sąjunga, Bibliotekų sąjunga, pats autorius arba Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka. Šiemet Žemaitės premijos kandidatų sąraše dar buvo U. Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“, A. Šlepiko novelių rinkinys „Lietaus dievas ir kiti“, R. Tamošaičio esė rinkinys „Vien tik zuikiai naktyje“.

M. J. Urbono novelių veikėjai – ir kaimo, ir mažų miestelių gyventojai, kurių paveikslus autorius piešia spalvinga menine kalba, juos sušildydamas asmenine patirtimi. Už knygą „Dvasių urna“ rašytojas jau yra laimėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkursą ir pelnęs Augustino Griciaus literatūrinę premiją. 45-osios Žemaitės premijos laureatą M. J. Urboną pasveikinęs ir vardinę juostą užrišęs Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis džiaugėsi, kad premija atiteko jaunam žmogui, sugebančiam vaizdingai ir įtaigiai rašyti.


V. Mykolaičio-Putino literatūros premijos įteikimo šventė jo gimtojoje sodyboje

PILOTIŠKĖS. Birželio 8 dieną Vinco Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje vyko rašytojo 125-ųjų gimimo metinių minėjimas ir V. Mykolaičio-Putino literatūros premijos įteikimo šventė. Į ją susirinko daug jo talento gerbėjų, tarp jų – kraštietis rašytojas Vytautas Bubnys su žmona Elena Kurklietyte. Susirinkusiuosius pasveikino ir gražiu susitikimu rašytojo tėviškėje pasidžiaugė Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

V. Mykolaičio-Putino literatūros premija įsteigta 2013 metais. Pirmoji premija buvo įteikta rašytojui Stasiui Lipskiui. Nuo 2017 metų Prienų rajono savivaldybės įsteigta V. Mykolaičio-Putino literatūros premija skiriama už reikšmingus poezijos, prozos, literatūros kritikos, vertimų bei publicistikos darbus, V. Mykolaičio-Putino kūrybos tyrinėjimą, sklaidą ir jo idėjų tęstinumą bei propagavimą. Konkursas premijai gauti organizuojamas kas penkeri metai (jubiliejinėms V. Mykolaičio-Putino gimimo metinėms paminėti).


Vasario 16-osios akto signataro tėviškėje

Tūkstančių zanavykų akcijoje atidengti du paminklai kraštiečiams signatarams

Romas BACEVIČIUS

Paminklą Vailokaičiams
pašventino Sintautų klebonas
kun. Artūras Vaškevičius

ŠAKIAI. Paskutinį birželio savaitgalį Šakių rajone vyko kelias dienas užtrukęs atkurtos Lietuvos 100-mečio renginys „Apkabink savo kraštą“, kurio idėją prieš kelis mėnesius paskelbė kultūros centras (direktorius – Raimondas Januševičius). Jis dviskaitos žodžiais „Sugrįžkiva ir apsikabykiva“ sukvietė į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Birželio 22-ąją ir 23-iąją atidengti net du paminklai iš šio rajono kilusiems Vasario 16-osios Akto signatarams – Saliamonui Banaičiui, vysk. Justinui Staugaičiui ir Jonui Vailokaičiui. Tomis dienomis vyko Zanavykų krašto muziejaus 90-mečio minėjimas, diskusija „Mano kraštas šimtmečio kelyje“ Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, tarptautinis cirko festivalis „Keturios stichijos“, Juozo Lingio parke vykusiose „Šokių kovose“ į Vilnių išlydėti Dainų šventės dalyviai, kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, įvairiausi kiti projektai, renginiai, kuriuos vainikavo ne tik simbolinis zanavykų apsikabinimas „Varpo“ mokyklos stadione, bet ir kraštietės Džordanos Butkutės koncertas.


Žaizdos

Visuomeninė iniciatyva įgyvendinta – memorialas sušaudytiems ministrams pastatytas

Genovaitė Kazielienė

Atminimo kryžių „Negrįžusiems
iš Sibiro platybių“ ir monumentą
„Dievas – Tėvynė – Laisvė“ šventina
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

2016 metais gimė visuomeninė iniciatyva monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke įrengti memorialą septyniolikai pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) žuvusių ministrų įamžinti. Be to, nutarta prie memorialo sumontuoti tris marmurines plokštes su užrašais: DIEVAS, TĖVYNĖ, LAISVĖ.

Ši idėja įgyvendinta – Didžiosios Kovos apygardos Mūšios partizanų parke pastatyti atminimo ženklai. Projektas vykdytas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Susikūrė iniciatyvinė grupė

Mons. A. Svarinskas puoselėjo viltis Mūšios partizanų parke pagerbti nužudytus Lietuvos ministrus. Buvęs politinis kalinys numatė vietą, kur būtų galima pastatyti memorialą. Tačiau šio sumanymo įvykdyti nespėjo – iškeliavo į amžinybę. Įgyvendinti monsinjoro svajonę ėmėsi visuomeninės organizacijos „SOS – Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys. Jo pastangomis susikūrė iniciatyvinė grupė „Atmintis“. Joje susibūrė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, istorijos mokslų daktarė Aušra Jurevičiūtė, visuomeninės organizacijos „Lietuvos atminties keliai“ pirmininkas Vytautas Anušauskas, Kovo 11-osios akto signataras Vladimiras Jermolenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis, bendrovės „D. Varec“ direktorė Danuta Varec, Lietuvos moterų lyga ir jos pirmininkė prof. Ona Voverienė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjunga, kiti.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija