Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Kodėl dar neužvesta kun. Broniaus Laurinavičiaus beatifikacijos byla?

Natalija Maciulevičienė,

Teol. mgr., tikybos mokytoja metodininkė

Šią kun. B. Laurinavičiaus nuotrauką 1981 metais mano krikšto mamai padovanojo Adutiškio klebonijoje šeimininkavusi Veronika Turlo, kuri buvo artima mano krikšto mamos draugė. Veronika augino rožes prie klebonijos ir jai tai puikiai sekėsi, o mano krikšto mama prie savo namų Kriukų kaime (Adutiškio pašonėje, iš karto už geležinkelio pervažos, Baltarusija) – lelijas. Užaugintomis gėlėmis moterys puošė Adutiškio bažnyčios altorius, dabino prieš atlaidus

Prieš kurį laiką buvau paklausta mokinių, koks yra mano kunigo idealas. Ilgai galvoti nereikėjo – iš karto atsakiau, kad tai yra kun. Bronius Laurinavičius, gyvenęs 1913–1981 metais.

Šiuo straipsniu norėčiau priminti faktus apie Lietuvos didvyrį, jo biografiją, kunigo tarnystės svarbą, žmogų, kurio pavyzdys ir pasišventimas galėtų suburti daug entuziastų. Pristatysiu atsiminimus, tai, ką patyriau asmeniškai susitikdama su kun. Broniumi Laurinavičiumi savo vaikystėje. Faktai buvo kuklūs, bet susitikimai su šiuo kunigu nulėmė mano gyvenimo kelio pasirinkimą, pašaukimo atsiskleidimą, paskatino pajusti Dievo jėgą ir jos pliūpsnį mano gyvenime.

Trumpa biografija

Bronius (Bronislovas) Laurinavičius gimė prieš 105 metus, 1913 m. liepos 16 d. Gėliūnuose, Astravo rajone (Baltarusijos lietuvių saloje), darbščių, religingų žemdirbių, išsaugojusių meilę savo kalbai, kultūrai, tėvynei Lietuvai, šeimoje. Joje augo penki vaikai, tačiau du iš jų maži mirė. Pradžios mokslus išėjo pas kaimo mokytoją, vėliau – lietuviškoje liaudies „Ryto“ mokykloje. Vasarą ganydamas gyvulius, rasdavo laiko paskaityti atsineštas knygeles.

Paroda kunigui kankiniui atminti

Parodos dalyviai prie kunigo kankinio Pauliaus Racevičiaus portreto

VARNIAI. Birželio 27 dieną Žemaičių vyskupystės muziejuje paminėtos kunigo kankinio Pauliaus Racevičiaus (1908 12 15–1933–1941 06 27), gimusio Laukuvos parapijoje, 110-osios gimimo ir 77-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas, dekanas kun. Eduardas Semaška, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė, vyskupus atlydėję kancleris kun. Evaldas Alūza ir sekretorius kun. Donatas Liutika, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kan. Domas Gatautas, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Varnių seniūnijos ir švietimo įstaigų darbuotojai, itin daug kun. P. Racevičiaus giminaičių ir Varnių miesto gyventojų.

Gyvenimo audrose nepalūžęs

Antanas POCIUS

(Tęsinys. Pradžia nr. 46, 47, 48, 49, 50;
2018 m. nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22, 24, 26)

Toliau P. Paulaitis rašo: „Kartą atvirame pokalbyje MASSR KGB atstovas – majoras Sviatkinas man pareiškė:

„Jei atvirai prisipažintumėm, Paulaiti, mes nežinome, ką su Jumis daryti. Į Lietuvą Jūsų įleisti negalima, nes tarp Jūsų ir dabartinės Lietuvos liaudies didelis ideologinis kontrastas“. Tuo buvo viskas pasakyta, ir man nereikėjo aiškinti, kad paslėpė mane už aukštų tvorų visam gyvenimui!

Taip, aš visiškai kitos formacijos žmogus, ir su tuo seniai laikas buvo susitaikyti. Be to, juk negalima vien už įsitikinimus atimti iš žmogaus gyvenimą. Aš taip suprantu: jeigu man negalima gyventi Jūsų visuomenėje, t. y. savo tėvynėje, tada leiskite man išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. Jokio pavojaus aš jums nekeliu, nes jau septinta dešimtis, šmeižti Jūsų tikrovę užsienyje neketinu, net jei to norėčiau, nes nieko apie ją nežinau. Visus socializmo statybos Lietuvoje metus aš praleidau kalėjimuose ir lageriuose, ir naujas gyvenimas man nesuprantamas.