Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dvasinis akcentas miesto gimtadienio iškilmėse

Aldona KUDZIENĖ

Pasibaigus konferencijai, organizatoriai, svečiai, menininkai bei atlikėjai džiaugėsi miesto gimtadieniui suteikę dvasingumo

ALYTUS. Birželio viduryje, saulėtą penktadienio vidudienį, pakiliai nusiteikę alytiškiai skubėjo į Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namus. Ten vyko konferencija „Švč. Mergelė Marija – Dievo ir Bažnyčios Motina“, skirta Alytaus gimtadieniui. Pirmojoje dalyje už alytiškių santarvę ir dvasinę gerovę kartu su dekanu, garbės kanauninku Arūnu Užupiu šv. Mišias aukojo Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas kun. Valdas Simanaitis, Alytaus įgulos kapelionas, majoras, kun. teol. lic. Saulius Kasmauskas, Šv. Benedikto gimnazijos kapelionas kun. Rimantas Simanavičius bei šios parapijos vikaras kun. Romas Budrevičius. Šv. Raštą skaitė ir psalmę giedojo aktorius Eugenijus Rakauskas. Šv. Mišiose dalyvavo miesto savivaldos atstovai: meras Vytautas Grigaravičius, vicemerė Valė Gibienė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė, kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė, įvairių vienuolijų seserys, parapijos ir miesto tikintieji.

„Mes šiandien išsirenkame Tave ypatinga Alytaus miesto Globėja“

Homiliją apie Dievo veikimą šiame pasaulyje ir kiekvieno asmens gyvenime sakė Šv. Kazimiero parapijos rezidentas, kun. teol. lic. Saulius Kasmauskas. Pasak dvasininko, atsigręžę atgal bei peržiūrėję savo gyvenimo įvykių retrospektyvą, galėtume pastebėti, kad jau nuo vaikystės esame kreipiami pasirinkti tam tikrus dalykus, kurie apibrėžia mūsų tolesnę gyvenimo kryptį. Anot prelegento, visi Šventojo Rašto (Senojo Testamento) įvykiai yra persmelkti tokio netiesioginio Dievo veikimo atpažinimo, kol galiausiai į istoriją atėjo Dievo Sūnus – Jėzus Kristus, įsikūnijęs ir tapęs žmogumi visiems įprastu būdu – per moterį – Švč. Mergelę Mariją, Dievo Motiną. Kunigo teigimu, „motina yra tas asmuo, kuris myli savo šeimos narius besąlygiškai, nepriklausomai nuo to, ar puikiai sekasi, ar nelabai, ar nutolta nuo tikro gyvenimo kelio. Todėl tarp šeimos narių vyrauja suvokimas, kad visuomet galime sugrįžti į namus, nes motina lauks ir priims“. Baigdamas mokymą apie motinystės aspektus Katalikų Bažnyčioje, svečias iš Šv. Kazimiero parapijos linkėjo visiems per maldą nuolat palaikyti meilės ryšį su Dievo Sūnumi ir Jo Motina Marija.

Šv. Mišiose tradiciškai atnaujintas Alytaus miesto bendruomenės Patikėjimo Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, globai aktas, kurį sukūrė bei pasirašė šio ypatingo reiškinio pradininkai – miesto garbės pilietis, dvasininkas salezietis, Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos garbės klebonas kun. Pranas Gavėnas (1918–1949–2000) ir tuometinis miesto meras Dobilas Kurtinaitis – 1995 m. birželio 15 d. miesto gimtadienio iškilmėse. Dekanas g. kan. A. Užupis kunigų ir susirinkusiųjų vardu perskaitė Švč. Motinos globai pašvęstą miesto Patikėjimo aktą, dėkojo Dievui už suteiktą galimybę pasikliauti ta globa.

Po šv. Mišių konferencijos vedėjai – teatro aktorius Eugenijus Rakauskas ir pedagogė Vilija Ruseckienė – pasveikinę dalyvius, prisiminė Alytaus miesto istoriją – pilies, valsčiaus, bažnyčios atsiradimą – ir garsiąją 1931 metais užrašytą legendą apie nelaimingą karžygio Alyčio ir valdovo dukters Mirgrausėlės meilę (karžygys žuvo, o mergelės ašaros virto šaltiniu). Iš jos gimė miesto pavadinimas. Vėliau kalbėjusi miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė linkėjo mylėti bei puoselėti, gražinti mūsų Alytų, o jo istoriją su visomis legendomis ir įvykiais išsaugoti savo vaikams ir vaikaičiams.

Popiežiaus Pranciškaus dėmesys Dievo Motinai

Šv. Kazimiero parapijos rezidentas, Alytaus įgulos kapelionas mjr., kun. teol. lic. S. Kasmauskas, naudodamas skaidres, vaizdžiai bei informatyviai gvildeno kelias temas: „Popiežiaus Pranciškaus dėmesys Kristaus Motinai“, „Motinos vaidmuo šeimoje, valstybėje, Bažnyčioje“, „Žvilgsnis į Alytaus ir Lietuvos Globėją šiandien“. Dvasininko teigimu, Vatikano Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija šiemet vasario 11 dieną išleido dekretą, kuriuo skelbiamas popiežiaus Pranciškaus nutarimas – į Visuotinį Romos kalendorių įrašyti Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos, minėjimą ir šiuo titulu kasmet pagerbti Švenčiausiąją Mergelę pirmadienį po Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių) iškilmės. Pasak prelegento, pontifikas tai paskelbė norėdamas, kad ši pamaldumo forma katalikų bendruomenėse dar labiau brandintų motinišką Katalikų Bažnyčios sampratą. „Ši šventė padės mums atsiminti, kad krikščioniškas gyvenimas auga tik tuomet, kai jis remiasi Kryžiaus slėpiniu, Kristaus auka Eucharistijos puotoje, Dievui pasiaukojusia Švč. Mergele Marija, Išganytojo ir išganytųjų Motina“, – mokė konferencijos dalyvius kun. S. Kasmauskas.

„2017 m. balandžio 6 d. Seimas, siekdamas puoselėti Lietuvos ir Europos kultūros paveldą, 2018 metus paskelbė Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais“, – kalbėjo Alytaus įgulos kapelionas. Pasak jo, Trakų Dievo Motina laikoma Lietuvos valstybės globėja, nes šis jos atvaizdas buvo pirmasis popiežiaus Klemenso XI karūnuotas 1718 metais Švč. Mergelės Marijos paveikslas Lietuvoje. Jo šlovei visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį (XIII–XVIII a.) neprilygo joks kitas Marijos paveikslas. Trakų Dievo Motinos pagalbos ir užtarimo buvo šaukiamasi visų didesnių nelaimių ir negandų metais (1603 metais siaučiant marui), jos gailestingumui priskirti ir džiaugsmingi istorijos įvykiai – pergalė prieš turkus 1621 metais prie Chotino (Podolė, Ukraina). Stebuklingas paveikslas buvo lankomas ir per įprastas Dievo Motinos iškilmes.

Kun. S. Kasmauskas užsiminė ir apie šiandienos pagarbą Alytaus ir Lietuvos Globėjai. Momentas, kai miestas buvo paaukotas Švč. Mergelei Marijai, Krikščionių Pagalbai, 1995 metais daugeliui tikinčiųjų buvo išskirtinė diena jų gyvenime, padovanojusi begalinį džiaugsmą, palaimą ir visišką pasitikėjimą Dievo Motinos globa. Tikima, kad Marijos globa lydėjo ir lydės mūsų miestą ir jo žmones visur ir visada.

Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami…

Dvasinėje konferencijoje atgaivą susirinkusiųjų širdims teikė Šv. Angelų Sargų parapijos katalikų vokalinio ansamblio „Žibintas“ giesmininkai, kuriems vadovauja vargonininkė, Dieviškosios Jėzaus širdies vienuolijos pranciškonė sesuo Brigita Genovaitė Krisiūnaitė. Koncertinių kūrinių pynę „Ausk Marijai rožių giją, mano siela nerami...“, dainininkai pynė iš italų, amerikiečių, prancūzų, lietuvių kompozitorių sakralinių giesmių. Balsingieji atlikėjai jau senokai susibūrę į kolektyvą, trečiadieniais ir šeštadieniais gieda „ant viškų“ (viršuje, palubėje) Šv. Angelų Sargų bažnyčioje kaip choras. Miesto dienų metu dalis choro tapo ansambliu „Žibintas“. Ši parapija turi penkis chorus, „Žibintas“ – šeštasis kolektyvas.

Kad tikėjimas neliktų tik kulto apeigų stebėjimu

Baigiamąjį žodį tarė dvasinių konferencijų mieste režisierė ir organizatorė Kristina Bondareva: „Bažnyčioje, sekdami Dievo Sūnaus Jėzaus ir Jo Motinos Marijos pavyzdžiais, mokomės vis tobuliau mylėti kitokius, šalia esančius žmones. Bet neretai mūsų tikėjimas apsiriboja tik sekmadienio šv. Mišiomis bei didžiosiomis katalikiškomis šventėmis. Šventasis Raštas mus perspėja: „Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas“ [Jok 2, 26], todėl turime parodyti daugiau iniciatyvų savo parapijose“. Organizatorė padėkojo choristams bei vargonininkei ses. Brigitai, jie parodė daugiau uolumo ir pasiaukojimo nei vien giedoti Mišiose, pradžiugino koncertu katalikų širdis, suteikdami šviesesnės vilties. Ji įvardijo ir kitą gražų pavyzdį – parapijietės pedagogės Laimos Žemaitienės parapijos edukacijas – eucharistines naktis, jau metus organizuojamas Šv. Angelų Sargų maldos namuose kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį ir šeštadienį. Paminėtas buvo ir Šv. Kazimiero parapijoje veikiantis Krikščioniško kino mėgėjų diskusijų klubas. „Tokių gražių iniciatyvų mieste galėtų atsirasti ir daugiau, juk turime net penkias parapijas, kad tikėjimas nelikyų tik maldose, kalbose bei kulto apeigų stebėjimuose“, – susirūpinusi kalbėjo renginio režisierė.

Pabaigoje Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis dėkojo visiems – svečiui iš Šv. Kazimiero parapijos, vargonininkei, giesmininkams, organizatoriams, visiems susirinkusiesiems. Šventė Dievo namuose baigėsi dekano mintimi: „Jei maldos mumyse trūksta, stinga ir meilės Dievui bei artimui“.

Zenono Šilinsko nuotrauka

© 2018 „XXI amžius“