|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vasario 16-osios akto signataro tėviškėje Tūkstančių zanavykų akcijoje atidengti du paminklai kraštiečiams signatarams Romas BACEVIČIUS
ŠAKIAI. Paskutinį birželio savaitgalį Šakių rajone vyko kelias dienas užtrukęs atkurtos Lietuvos 100-mečio renginys Apkabink savo kraštą, kurio idėją prieš kelis mėnesius paskelbė kultūros centras (direktorius Raimondas Januševičius). Jis dviskaitos žodžiais Sugrįžkiva ir apsikabykiva sukvietė į tėviškę zanavykus iš viso pasaulio. Birželio 22-ąją ir 23-iąją atidengti net du paminklai iš šio rajono kilusiems Vasario 16-osios Akto signatarams Saliamonui Banaičiui, vysk. Justinui Staugaičiui ir Jonui Vailokaičiui. Tomis dienomis vyko Zanavykų krašto muziejaus 90-mečio minėjimas, diskusija Mano kraštas šimtmečio kelyje Šakių Žiburio gimnazijoje, tarptautinis cirko festivalis Keturios stichijos, Juozo Lingio parke vykusiose Šokių kovose į Vilnių išlydėti Dainų šventės dalyviai, kraštiečio Pauliaus Ambrazevičiaus vestas prisiminimų vakaras, įvairiausi kiti projektai, renginiai, kuriuos vainikavo ne tik simbolinis zanavykų apsikabinimas Varpo mokyklos stadione, bet ir kraštietės Džordanos Butkutės koncertas. Birželio 22-ąją kraštiečiai rinkosi į Vailokaičių sodybą Pikžirnių kaime, kur gimė ir augo Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vailokaitis (1886 06 251944 12 16). Gausi ir turtinga ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeima turėjo 130 margų ūkį, be Jono, augo broliai Viktoras, Antanas, Pranas, Juozas ir trys seserys Ona, Agota ir Petronėlė. Brolis Juozas Vailokaitis (1880 12 17 19051953 08 02) buvo kunigas, 1941 06 14 ištremtas į Rusijos Altajaus kraštą, į Lietuvą grįžęs 1953 metais ir iki mirties klebonavęs Paštuvoje. Signataras Jonas 2007 metais iš Blankenburgo kapinių Vokietijoje 2007 08 18 perlaidotas Paštuvos kapinėse šalia brolio kunigo. Juozas ir Jonas Vailokaičiai buvo daugelio gyvenamųjų namų, dvarų bei žemės sklypų savininkai, vadinami turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Dingstis tą dieną rinktis Pikžirniuose buvo paminklo broliams Vailokaičiams atidengimas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Šakių atstovybė kartu su VšĮ Sintautų akademija prieš pusantrų metų parengė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Vailokaičio atminimo įamžinimo projektą. Vailokaitynės sodyboje išlikusios ir vienintelės čia gyvenusios šeimos atminimą saugančios liepos tą penktadienį tapo idėjos išsipildymo liudininkėmis. Čia atidengtas kraštiečio Kęstučio Dovydaičio paminklas signatarui Jonui, kunigui Juozui ir visai Vailokaičių šeimai. Kauno, Panevėžio ir Vilniaus zanavykų bendrijų dėka sodyboje įrengtas stovas, o tą dieną suplevėsavo trispalvė Lietuvos vėliava. Paminklo statybos organizatoriai, rėmėjai ir svečiai prisiminė signataro J. Vailokaičio indėlį kuriant nepriklausomą, ekonomiškai tvirtą ir ūkiškai stabilią valstybę. Iškilminga paminklo atidengimo ceremonija prasidėjo perskaitytais signataro dukros Ramutės linkėjimais iš Kalifornijos. Ji sakė, kad tėvas visada mylėjo savo tėvynę, jai atidavė gražiausius savo gyvenimo metus. Paminklo autorius skulptorius K. Dovydaitis kalbėjo, kad jo paminklą sudaro du akmenys, kurie sodyboje žaliuojančių liepų fone atrodo kaip du broliai Jonas ir Juozas. Vienas akmenų nusisukęs žvelgia į šiaurinėje sodybos pusėje rymančias liepas, kitas atsuktas į pietus, į sodybon vedantį kelią, tarsi kviestų čia užsukti. Paminklo autorius sakė, kad norėjo įamžinti visos Vailokaičių šeimos atminimą. Kaip idėja virto realybe ir kodėl daug laiko prireikė, kol ji buvo įgyvendinta, kalbėjo vienas iš pagrindinių šio projekto iniciatorių KPPAR Šakių atstovybės ir bendrovės Gulbelė vadovas Arūnas Tarnauskas. Pasak jo, vienu momentu ši iniciatyva jau buvo ir priblėsusi, tačiau Sintautų akademijos vadovas Vitas Girdauskas vėl priminė apie pažadus visuomenei, kad būtinai reikia pastatyti paminklą signatarui J. Vailokaičiui. Pamažu idėjai įgyvendinti imta ieškoti rėmėjų ir švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį procesas pajudėjo. Paminklo statyba buvo ne savivaldybės, o verslininkų iniciatyva. Su jos įgyvendinimu šventės dalyvius sveikino rajono meras Edgaras Pilypaitis, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, KPPAR prezidentas Benjaminas Žemaitis, pasaulinio zanavykų susibūrimo svečiai etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda, Signatarų namų direktorė Meilutė Peikštenienė, J. Vailokaičio sesers vaikaitis Julijus Bazevičius, gausus būrys jo atminimo įamžinimo idėjos palaikytojų, rėmėjų. Zanavykų kraštas turi daug iškilių žmonių. Svarbu, kad žmonės, niekieno neliepiami, savo iniciatyva daro gražius darbus. Ši diena svarbi, nes žmonės pasiryžę išsaugoti istorijos atmintį, sakė KPPAR prezidentas B. Žemaitis. Dr. A. Kasparavičius pasakojo, kad Pikžirnių kaime gyvenę Motiejus ir Petronėlė Vailokaičiai buvo išsilavinę, plačių pažiūrų XIX amžiaus pabaigos Lietuvos ūkininkai. Jie priklausė zanavykiško kaimo elitui, nes į mokslus sugebėjo išleisti visus vaikus: penkis sūnus ir tris dukras. Daugiausia istorijos puslapiuose galima rasti apie ekonomistą Joną ir kunigą Juozą. Anot A. Kasparavičiaus, brolių įkurta bendrovė ir pramonės draugija buvo pirmasis apsišvietusių Suvalkijos ūkininkų ir kunigų sukurtas kooperatyvas. Jie skyrė daug dėmesio ūkininkavimo kultūrai, steigė žemės ūkio mašinų ir padargų nuomos punktus, rengė ūkininkavimo kursus, samdė ūkininkamss konsultuoti agronomą. Nemažai dėmesio skyrė ir studentams. Beje, brolis Pranas tapo advokatu, bet mirė jaunas, Viktoras Kaune turėjo automobilių verslą, o Antanas ūkininkavo Šakių rajone. Pasak G. Nausėdos, J. Vailokaitis šių dienų ekonomistams reiškia tą patį, kaip krepšininkams Arvydas Sabonis, todėl buvę labai smalsu sužinoti, kokioje vietoje gimė broliai Vailokaičiai. Įdomu, kad pradėdamas savo ekonominę veiklą J. Vailokaitis supirko kolonizatorių rusų ar nutautėjusių bajorų žemes ir parduodavo jas lietuviams. Broliams Vailokaičiams verslas niekada nebuvo savitikslis jis buvo priemonė savo kraštui stiprinti, todėl jiems nebuvo gaila aukoti didžiulių pinigų sumų, kurias perskaičiavus šių dienų verte gautume astronomines sumas. Istorikai tvirtina, jog broliai savo verslą pradėjo nuo nulio, neturėdami nė skatiko kišenėje, kad jie, net ir būdami nepaprastai turtingi, niekada nebuvo godūs, savo gerove noriai dalijosi su tais, kurie stokojo pinigų. Kaip sakė G. Nausėda, valstybei reikia sugyventi su verslu, o verslas neturi savęs traktuoti kaip atskiros salos ir turi prisidėti prie valstybės gerovės kėlimo. Šio paminklo atsiradimas ženklas, kad einame teisingu keliu. Be to, G. Nausėda paminėjo, kad šiose vietose gimė kun. Adolfas Lapinskas (1844 10 2918621909 07 05), buvęs dar ir poetas bei tautosakos rinkėjas. Manyta, kad jo 1872 metų lietuviškų dainų, mįslių ir priežodžių rinkinys yra pradingęs, bet G. Nausėdai, renkančiam senus leidinius, jį neseniai pavyko aptikti viename sendaikčių turguje. Jis labai rūpinosi kitais žmonėmis. 15 proc. savo pajamų skirdavo labdarai. Yra paskaičiuota, kad jis išleido 0,5 mln. litų vien studentų paramai ir stipendijoms. Net dalį savo valdos buvo skyręs Kauno studentams apgyvendinti, Vytauto Didžiojo universiteto fakultetui dalį žemės, apie signatarą J. Vailokaitį sakė Signatarų namų vedėja M. Peikštenienė. Paminklą Vasario 16-osios Akto signatarui Jonui Vailokaičiui ir jo šeimai gimtojoje sodyboje atidengė Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, verslininkas Arūnas Tarnauskas, skulptorius Kęstutis Dovydaitis, KPPAR prezidentas Benjaminas Žemaitis. Paminklą pašventino Sintautų parapijos, iš kurios per pastaruosius 200 metų kilusios kelios dešimtys kunigų, klebonas kun. Artūras Vaškevičius. Paminklui pastatyti buvo surinkta daugiau kaip 12 tūkst. eurų, kuriuos aukojo ne tik šakiečiai verslininkai ir ūkininkai, bet ir regiono bei Lietuvos įmonės, pavieniai aukotojai. Paskui renginio dalyviai rinkosi į diskusiją Mano kraštas šimtmečio kelyje Šakių Žiburio gimnazijoje. Ją vedė Z. Kelmickaitė, diskusijoje dalyvavo G. Nausėda, dr. A. Kasparavičius bei rajono meras E. Pilypaitis. Be kita ko, daugelis šakiečių ir svečių fotografavosi prie unikalios iškabos Sugrįžkiva ir apsikabykiva, įrengtos miesto alėjoje prie Zanavykės skulptūros. Tai taiklus ir unikalumą pabrėžiantis šventės akcentas būtent dviskaitą Z. Kelmickaitė vadino tikruoju zanavykų kalbos paminklu (darysiva, mylėsiva, eisiva, žiūrėsiva...). Pasak jos, būtent zanavykų kraštas turi dainų, kurios lietuviškiausios, tobulo teksto ir formos, o dainose įrašyta istorija. Visgi zanavykai neskuba svetimiems atverti nei durų, nei širdžių. Štai ir mokėdama liaudies dainų zanavykė padainuos vieną kitą dainą ir norint priprašyti daugiau, reikia griebti už jautriausios vietos unoro. Būtent tai esą dar vienas išskirtinis zanavykų bruožas. G. Nausėda vėl priminė apie rastą kun. A. Lapinsko dainų rinkinį ir perskaitė vieną tekstą apie būsimo žento derybas su uošve dėl dukters ir turtų. Tai esą jam, kaip ekonomistui, buvę įdomiausia. Birželio 23-iąją prie Šakių savivaldybės administracijos pastato atidengtas dar vienas Lietuvos 100-mečiui skirtas paminklinis akmuo, ant kurio įamžintos trijų iš Šakių krašto kilusių signatarų vyskupo J. Staugaičio, S. Banaičio ir J. Vailokaičio parašų faksimilės. Netradicinio paminklo autorius kraštietis skulptorius Mindaugas Šnipas, giminystės ryšiais susijęs su signataro J. Vailokaičio šeima. Paminkle vaizduojami tarsi Valstybės pamatai trys elementai, ant kurių iškaltos trijų signatarų parašų faksimilės. Prireikė šimto metų, kad pradėtume įamžinti tuos, kurie padėjo pamatus šitai valstybei. Norėjosi, kad būtų įamžinti signatarų parašai tokie, kokie jie ir buvo atkuriant mūsų valstybę, sakė skulptorius M. Šnipas. Granitinis, maždaug 5 m ilgio paminklas pastatytas dešinėje savivaldybės pastato pusėje, o kairėje įrengta vieta vėliavoms. Giedant Tautišką giesmę bei aidint salvėms, kurias paleido Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai, skulptorius M. Šnipas ir rajono meras E. Pilypaitis nuėmė paminklą dengusią simbolinę juostelę. Ceremonijoje dalyvavo ir kalbėjo Seimo nariai Žygimantas Pavilionis bei Juozas Olekas, Japonijos ambasadorius Toyoei Shigeeda su žmona, kiti svečiai. Paminklą šventinęs Kudirkos Naumiesčio klebonas, Šakių dekanato dekanas kan. Donatas Jasulaitis sakė, kad jis ateinantiems į savivaldybę primins, kaip reikia rūpintis savo valstybe, ir tuos žmones, kurie ją kūrė. Tris Vasario 16-osios Akto signatarus paminėję kraštiečiai turėjo progą vėl prisiminti jų darbus kuriant valstybę. Sovietinės okupacijos metais daugiausia melo prikalbėta ir prirašyta būtent apie J. Vailokaitį, nors jo indėlio Lietuvai neįmanoma išvardyti. Vladas Terleckas juos gana išsamiai aprašė knygoje Jonas Vailokaitis: gyvenimo ir veiklos bruožai (Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011). Tačiau už tokius darbus, kuriuos J. Vailokaitis atliko tada, dabartinėje Lietuvoje turbūt būtų nepaliaujamai kritikuojamas liberalų ir į Briuselį besidairančių veikėjų. Vis dėlto visiems turėtų būti aišku J. Vailokaitis, S. Banaitis ir vysk. J. Staugaitis atidavė visą širdį tam, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau. Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |