Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraðtas
Istorija
    ir dabartis
Katalikø
    bendruomenëse
Krikðèionybë
    ir pasaulis
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Prie Kauno pilies iðkilo Vytis

Modesto Pataðiaus („Lietuvos rytas“) nuotraukos

Liepos 5-àjà Kaune vyko didelës iðkilmës – Karaliaus Mindaugo karûnavimo ðventës iðvakarëse prie Kauno pilies atidengta Arûno Sakalausko skulptûra „Laisvës karys“, populiariai vadinama Vyèiu. Ðventëje dalyvavo skulptorius Arûnas Sakalauskas, bendraautoriai ukrainieèiai menininkai Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas, buvæs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungos (LVÞS) ir Seimo Kultûros komiteto pirmininkas Ramûnas Karbauskis, istorikas Liudas Maþylis, uþsienio ðaliø diplomatai, Vyèio paramos fondo nariai ir rëmëjai, kiti þinomi þmonës. Á ðventæ atvyko sveèiai ið Suomijos, Èekijos, Lenkijos. Tûkstanèiai kaunieèiø bei sveèiø ið kitø Lietuvos vietoviø dþiaugsmingai sutiko skulptûros atidengimà. Kaip þinoma, „Vyèio“ paramos fondas paminklà norëjo statyti sostinës Lukiðkiø aikðtëje, bet nelaimëjo vadinamojo „konkurso“. Kaune já pastatyti pavyko per pusæ metø. Daugiau nei 6 metrø bronzinei skulptûrai lëðas aukojo pavieniai aukotojai ir verslo atstovai. Monumentas kainavo maþdaug 500 tûkst. eurø.

Iðkilmës prasidëjo „Tautiðka giesme“. Prie Vyèio skulptûros rikiavosi ginkluoti senovës lietuviø karþygiai su þirgais ið klubo „Viduramþiø pasiuntiniai“.

Kauno miesto ceremonmeisteris Kæstutis Ignatavièius perskaitë raðtà, skirtà ateities kartoms: „Net kelis amþius á Lietuvà plûdusios prabangiais ðarvais pasidabinusiø riteriø armijos kaip á aklinà sienà atsitrenkdavo á Kaunà. Atsimuðdavo ne á akmenis, o á Miesto gynëjus. Kauno pilis gynë Lietuvà, o uþ jos stovëjo visa Tauta, visa Lietuva. Kaunas ne vienà kartà buvo tapæs Lietuvos ðirdimi. Taip pat ir XX amþiaus pradþioje, kai bûtent ið èia buvo kuriama þmoniø Respublika, kai Steigiamasis Seimas skelbë visø Lygybæ, kai per trumpiausià laikà ant kojø atsistojo ûkis, finansai, kai lietuviðkas produktas garsëjo Europoje. Ðiandien Kauno pilieèiai ir visos Lietuvos þmonës ðioje istorinëje vietoje, kur jau sprendësi kraðto likimas, stato Laisvës Kará. Stato tada, kai minime pirmàjá ðimtà metø nuo Demokratinës Respublikos paskelbimo. Daug kas, þvelgdamas á Laisvës Kará, atpaþins amþinàjá Lietuvos Simbolá. Jam lemta stovëti prie narsuoliø krauju aplaistytos Kauno pilies, kad mums ir ateinanèioms kartoms primintø Laisvës kainà, kad jis skelbtø per praeities kovø aukas tvirtai á ateitá þengianèià mûsø Lietuvà“. Raðtas su ðiais þodþiais statant „Laisvës kará“ buvo ámûrytas kapsulëje á paminklo pamatà.

Nuaidëjus XV amþiaus patrankos ðûviui, Vyèio paminklas buvo iðkilmingai atidengtas.

Iðkilmiø dalyvius sveikino buvæs prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas V. Pranckietis, Jungtiniø Amerikos Valstijø Lietuviø bendruomenës kraðto valdybos narys Donatas Janutas, Nacionalinës meno premijos laureatas, prof. Arûnas Sakalauskas, Ukrainos skulptoriai Olesis Sydorukas ir Borisas Krylovas.

„Vyèio simbolyje susijungia visi amþiai, viskas buvo paþymëta Vyèiu: pinigai, herbas. Atëjûnai stengësi ið þmoniø já atimti, jie þinojo, kad Vytis vienija ir telkia, o vienybë pavojinga jëga. Noriu, kad Vytis bûtø vienijantis ir telkiantis simbolis skirtingø paþiûrø þmoniø, gyvenanèiø visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – iðkilmëse kalbëjo prezidentas Valdas Adamkus. Jis ragino bûti garbingais Vyèio istorijos tæsëjais.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis sakë: „Laisvës karys sugráþo, sugráþo á Santakà. Jis sugráþo pakelta galva ir kalaviju, ant bronzos þirgo, sugráþo sidabru áspaustas á Lietuvos herbà, sugráþo aukso raidëmis áraðytas á tautos atmintá. Jam pavyko iðvyti prieðus. (...) Lietuviams teko ne kartà prarasti tuos, kuriems aukoti gyvybæ uþ laisvæ tapo nepakeièiama paskutine pareiga. Nuo didiko Palemono, Konstantino Ostrogriðkio, Emilijos Pliaterytës iki Romo Kalantos ir tûkstanèiø sukilëliø, laisvës kovø dalyviø, pokario partizanø ir rezistentø. Ðalia Kauno pilies sienø stovësiantis Laisvës karys þymës visø laikø Lietuvos laisvës kovotojø ryþtà, su kuriuo jie, nepaisydami pavojø, stodavo uþ Lietuvos laisvæ ir tautos vertybes“.

A. Sakalauskas sakë, kad skulptûroje yra ákûnytas Romo Kalantos veidas. Jis ir autoriai ið Ukrainos dëkojo visuomenei uþ pasitikëjimà ir palaikymà. „Tikiuosi, kad mûsø kûrinys patiks, já mylësite ir gerbsite“, – kalbëjo A. Sakalauskas.

Sveikinimo þodþius tarë Jungtiniø Amerikos Valstijø Lietuviø bendruomenës krašto valdybos narys Donatas Januta, Vyèio paramos fondo valdybos pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas. Jis pabrëþë daugelio aukojusiø þmoniø nuopelnà, o vardindamas pavardes, pasakë aukotojø skaièiø – prieð dienà jø buvo 1340. Beje, tik vienas valdþios þmogus paaukojo. Tai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Visus sveikindamas Kauno meras Visvaldas Matijoðaitis sakë, kad Kauno sëkmë virto visos Lietuvos sëkme, o Kaunas áteikë geriausià dovanà ðimtmetá ðvenèianèiai Lietuvai.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ prieð paminklo palaiminimà pasakë invokacijà: „Vieðpatie Dieve, Tu kiekvienà þmogø sukûrei laisvà, orø bei atsakingà ir atvërei jam begalinæ amþinybës perspektyvà. Padëk mums branginti gautà laisvës ir kûrybos dovanà, kad jà naudodami, sàþiningai dirbdami siektume visø þmoniø gerovës.

Susirinkæ ðioje istorinëje Kauno vietoje, dþiaugiamës mûsø protëviø pasirinkimu ásijungti á krikðèioniðkø Europos tautø ðeimà, priimti Kristaus Evangelijos paskatinimà savo dvasinei raidai, atverti Lietuvà kultûrai mokslui. Dieve, nepaisant Tavo sekëjø padarytø klaidø ir nuodëmiø, Lietuva gali didþiuotis garbingais savo vaikais. Vël atgavus laisvæ iðsipildë mûsø praeities viltys, su pasitikëjimu þvelgiame á ateitá.

Ðiandien kreipiamës á Tave, Vieðpatie: globok mus, kad visuomet brangintume Tëvynæ ir jos laisvæ. Saugok Lietuvà nuo pavojø, kuriø netrûksta kiekvienu laiku. Padëk mums bûti kilniais ir iðtikimais Tëvynës vaikais, kurie, jà mylëdami, gina, saugo ir puoselëja tai, kà turi brangiausia. Tai tebûna“.

Nuaidëjo dar vienas dedikacinis patrankos ðûvis uþ Lietuvos laisvës gynëjus ir karius. Aidint ðventiniams marðams virð Senamiesèio skraidë ir trispalvius dûmus skleidë trys „Kauno aeroklubo“ akrobatiniai lëktuvai „JAK“.

Skulptûros iniciatorius buvo Vyèio paramos fondas, kuris rinko lëðas skulptûros statyboms. Kauno savivaldybë yra skyrusi pusæ milijono eurø padengti tai skulptûros kainos daliai, kurios nepavyks surinkti fondo atstovams, taip pat postamentui, aikðtei árengti, aplinkai sutvarkyti. Skulptûros liejimo darbai Ukrainoje kainavo 472 tûkst. eurø. Dar 168 tûkst. eurø kainavo postamentas, aplinkos sutvarkymo darbai – 35 tûkst. eurø. Savivaldybës ir Vyèio paramos fondo atstovø duomenimis, ðiuo metu surinkta per 200 tûkst. eurø aukø. Savivaldybë yra ásipareigojusi padengti trûkstamà sumà.

© 2018 „XXI amþius“