Kas prieš ką protestuoja Europoje?

Kai 1968 m. Europoje prasidėjo masinės demonstracijos prieš JAV karą Vietname, politikai, politologai, žurnalistai, rašytojai ir poetai ėmė ieškoti jų priežasčių – pradėdami įvairiausiomis teorinėmis schemomis ir baigdami Umberto Eco deklaruota seksualine revoliucija. Europos lyderiai tuo metu sakė, kad protestuojama prieš karą, demonstruojamas solidarumas už taiką, o iš tiesų jaunimas tik norėjo išklausyti lytinio švietimo paskaitas, lankytis merginų ar vaikinų bendrabučiuose bei “mylėtis, o ne kariauti”. Nuotaikos, sklandančios Europoje šiuo metu, panašios: valstybių vadovai ir diplomatai nesusitaria, kaip ir kada nuversti Irako lyderį Saddamą Husseiną, o eiliniai europiečiai apsirengę ir nuogi dėl įvairių priežasčių laksto gatvėmis.
Tikriausiai laikas būtų apnuoginti ir tikrąsias dabartinių Europos nuotaikų priežastis. Pirma, Europa jau seniai jaučia diskomfortą dėl nuolatinio karinio, ekonominio ir mokslo atsilikimo nuo JAV. Kaip taikliai pastebėjo V.Laučius (Naujasis židinys – Aidai, 2002 Nr. 3), “senoji Europa mirė – tegyvuoja Europos Sąjunga”, t.y. Europoje įsivyrauja ne idėjiniai ar civilizaciniai, bet ekonominiai prioritetai. Seniai aišku, kad Prancūzams Irako nafta rūpi ne mažiau nei Amerikiečiams, o Vokiečiai negali susitaikyti su antraeiliu ar net trečiaeiliu vaidmeniu ES. Antra, Europoje vis giliau įleidžia šaknis politinio korektiškumo teigimas, kuris yra ne kas kita, o tik problemos sprendimo vengimas. “Senoji” Europa karo bet kokiomis priemonėmis stengėsi išvengti ir 1938 m., kai Hitleris okupavo tuometinės Čekoslovakijos Sudetų kraštą, tačiau tai lėmė tik dar didesnį aukų skaičių Antrajame pasauliniame kare. Snaudžiančiai sočiajai Europai tiesiog negali patikti ryžtinga G.W. Busho politika. Trečia, Europa, o ne Amerika taiko dvigubus standartus: Irako klausimą JAV verčiama spręsti daugiašalėmis pastangomis, o Šiaurės Korėjoje amerikiečiams siūloma derėtis tiesiogiai su vietos diktatoriumi Kim Jong-Ilu.
Kita vertus, apžvelgus labiausiai protestuojančių šalių politinių partijų žemėlapį, matyti, kad ten vyrauja tikrai ne pacifistai (nors šiuolaikiniai kairieji garsiai apie revoliucijas ir nebekalba). Dešiniosios Europos vyriausybės – Italijos, Ispanijos – užėmė gana aiškias proamerikietiškas pozicijas. Išeiti į gatves, protestuoti, streikuoti – senos kaip pasaulis kairiųjų politikos priemonės. Tačiau kiekvienoje Europos valstybėje vasario pradžios protesto akcijos neturėjo ir negali turėti vieno pavadinimo ar tikslo: vienur protestuota prieš vykdomą valstybės politiką, kitur – prieš dideles alaus kainas. Nė viena iš demonstracijų nebuvo pacifistinė, bet visos – antiamerikietiškos. Prancūzijoje į demonstracijas tauta išėjo perskaičiusi sapnais ir pseudoinformacija grįstą knygą “Didysis melas”, kurios autorius kraštutinis kairysis T.Meyssanas. Vokietijos kancleris G. Schroederis gal irgi nebūtų taip smarkiai klibinęs santykių su JAV, jei ne jo radikalesnių bendrapartiečių grasinimai posto praradimu atsisakius dabartinės retorikos.
Kodėl kairiesiems naudinga skatinti antiamerikietiškas nuostatas ir išvesti Europą į gatves? Tai pati elementariausia priemonė demonstruoti visuomenės nuomonę, kurie jie patys ir suformavo, o vėliau, lošiant šiuo koziriu, nesunkiai patekti į valdžią ten, kur bent kiek vyrauja “valstybinis mąstymas”. Tyli, rami ir, be abejo, teisėta kairiųjų revoliucija. Ne veltui vedamos analogijos su Vietnamo karu. Tada labai garsiai kalbėta apie naujosios kairės formavimąsi. Kokia kairė formuojasi šį kartą? Postmodernioji?
Visa laimė, kad Lietuva dar šiek tiek atsilieka nuo “senosios” Europos, be to, neprarado sveikos valstybinės nuovokos, ką reiškia turėti didelį priešą pašonėje. Tačiau išsišokėlių visada atsiranda. Pavyzdžiui, tūlas Seimo narys R. Pavilionis, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Įdomu, kodėl jo surengtos antiamerikietiškos akcijos dalyviai protestuodami dainavo amerikietiškos popkultūros sukurtas dainas. Beje, savo partijos pritarimo ar palaikymo R. Pavilionis taip ir nesulaukė. Jo bendrapartiečiai antiamerikietiškos akcijos metu tikriausiai žiūrėjo naujausias žinias iš Irako visai neeuropietišku CNN kanalu.

Pagarbiai,
Lietuvos mylėtojas

© 2003"XXI amžius"