"XXI amžiaus" priedas: visuomenės gyvenimo analizė ir komentarai,
2003 m. vasario 28 d., Nr. 2

PRIEDAI







KGB Lietuvoje: praeities šmėklos ir nauji vėjai

Lietuva nėra stebuklinga “Žiedų valdovo” autoriaus J.R.R.Tolkieno pasakų šalis. Bet ji vis dar pilna nei gyvų nei mirusių praeities galios šešėlių - kagėbizmo šmėklų, kurios neliko pamirštos ir per neseniai vykusius sudvejintus rinkimus. Politikai bei faktai byloja, kad senasis šeimininkas dar neužmiršo savo parankinių, bet jam įdomūs ir jauni, modernūs bei išsilavinę Lietuvos piliečiai.

Kandidatė į prezidentus – „Šatrija“

KGB Lietuvoje prisimintas vos prasidėjus Prezidento rinkimų kampanijai. Kandidatė į prezidentus K.Prunskienė paskelbė savo rinkimų programą, tačiau greta užsakyto teksto nenurodė, jog bendradarbiavo su KGB.
Ji - viena iš keturių parlamentarų, dar Nepriklausomybės įtvirtinimo pradžioje AT komisijos KGB veiklai tirti apkaltintų bendradarbiavus su KGB. Vėliau kaltinimai pasitvirtino. Iš pradžių aiškinusi, kad greitai bus priimti įstatymai, išteisinantys buvusius KGB bendradarbius, vėliau Seimo narė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnius kaltinimus. Apygardos teismas civilinę bylą atnaujino. Vilniaus apygardos teismui K.Prunskienė tvirtino, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas tuomet priėmė sprendimą, yra falsifikatas. Vėliau pranešė, kad tokio pasižadėjimo jos byloje iš viso nėra. Dokumentas atsirado. Bet visuomenei kilo daug klausimų. Mat tik dalis jos prisimena, kad 1956 m. pradėjusi veikti KGB prieš tai turėjo kitus pavidalus, tokius kaip MGB ar NKVD, ir buvo tiesioginė sovietinių represijų vykdytoja. Dabar iš K.Prunskienės žodžių atrodo, kad nekaltą mokslo darbuotoją tereikėjo kagėbistams pašnekinti, ir šiandien tokiam žmogui jau nėra ką veikti viešajame valstybės gyvenime. Bet juk K.Prunskienės bylą sudaro ne vienas pasižadėjimas bendradarbiauti, o 10 metų veiklos su KGB byla. Kitaip nei KGB verbuoti, bet neužverbuoti asmenys, K.Prunskienė turėjo savo slapyvardį – “Šatrija”. Tuometinis Aukščiausiasis Teismas, paskelbęs galutinę nutartį, rėmėsi ne tik dokumentais, bet ir liudininkų parodymais.

Mėgino nusibalinti įstatymiškai

Jau rudenį į Seimo darbų programą buvo įtrauktas įstatymo projektas, kuris leistų politikui, praeityje bendradarbiavusiam su KGB, neskelbti šios informacijos savo rinkimų kampanijos reklamoje. Ko gero, neatsitiktinai šio įstatymo projekto autorius yra artimas K.Prunskienės bendražygis Valstiečių sąjungos lyderis Seimo narys Ramūnas Karbauskis. Vis dėlto jo teiktas projektas Seimo nebuvo priimtas.
Neseniai Vengrijos premjeras P.Medešis viešai prisipažino buvęs KGB darbuotoju. Du aukšti Lenkijos pareigūnai – ministras ir įgaliotinis deryboms su ES - atsistatydino dėl tos pačios priežasties. Naivu manyti, kad Lietuvoje tokius dalykus galima paslėpti po įstatymo uždanga. Nors vėlesni įvykiai parodė, kad indulgenciją buvusiems kagėbistams suteikiantis įstatymo projektas tikrai nebuvo ir nėra vieno žmogaus interesas.
1999-aisiais Seimo priimtas vadinamasis Liustracijos įstatymas draudžia apie bendradarbiavimą prisipažinusiems asmenims dirbti kai kuriose valstybės institucijose, tačiau siekiantiems politiko karjeros numatytas vienintelis barjeras - rinkėjų teismas. Duomenys apie buvusius KGB bendradarbius, kurie nesiveržia į politiką, yra įslaptinami. Tačiau daug buvusių KGB agentų vis dėlto siekia politikų postų. “Tokių žmonių buvo per kiekvienus rinkimus. Tiesiog dabar - pirmi rinkimai, kai turime bent tam tikrą skaičių prisipažinusių”, - teigė istorikas Arvydas Anušauskas.

Savivaldybių tarybos taip pat masino kagėbistus

Per praėjusius Savivaldos rinkimus buvo pranešta, kad į savivaldybes kandidatuoja 18 buvusių KGB bendradarbių. Ekspertų vertinimu, tarp kandidatų yra dar 60-80 slepiančių ryšius su specialiosiomis tarnybomis.
Keli Seimo nariai susirūpino, kodėl per savivaldos rinkimus neskelbta apie kandidatuojančius jau prisipažinusius bendradarbiavus su KGB ar kitomis panašiomis sovietų spectarnybomis. To reikalauja įstatymas. Jie paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Valstybės saugumo departamento paaiškinti, kodėl nėra vykdomos minėto įstatymo nuostatos. Tarpžinybinė komisija, tirianti Liustracijos klausimus, patvirtino, kad buvusių KGB bendradarbių tarp kandidatų į savivaldybių tarybas yra. Tačiau rinkėjai šios informacijos, kaip numato įstatymas, nesužinojo.
Įdomiausia tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas patvirtino, kad po to į jį kreipėsi keletas į savivaldybes kandidatuojančių buvusių sovietų spectarnybų bendradarbių: keli skambino, pora net buvo atėję. Anot pareigūno, visi jie teiravosi, ar negalėtų atsiimti savo kandidatūrų. Kandidatus išgąsdino žinia, kad gali būti paskelbta apie jų bendradarbiavimą. “Matyt, jie pagalvojo, kad jei savivaldos rinkimų įstatyme nebeliko reikalavimo skelbti apie bendradarbiavimą, vadinasi, jo iš viso nėra”, - spėliojo VRK pirmininkas.
Sovietų specialiųjų tarnybų veiklą tiriančio istoriko A.Anušausko tvirtinimu, Lietuvoje apie 1,5 tūkstančio asmenų prisipažino bendradarbiavę su KGB. 1990-1991 m. KGB įskaitoje buvo apie 6 tūkst. agentų ir bendradarbių. Pasak istoriko, jei 18 kandidatų į savivaldybes prisipažino bendradarbiavę, tai tarp maždaug 10 tūkstančių kandidatų į savivaldybes gali būti apie 60-80 neprisipažinusių. “Skirtumas tarp žinomų ir nežinomų - 3 ar 4 kartai”, - sakė istorikas.

Senąjį tinklą gali papildyti nauji kandidatai

Buvusių agentų aktyvumą lemia tiek išsilavinimas, tiek sovietmečio karjera.”Dauguma paskutinio sovietų laikotarpio agentų turi aukštąjį išsilavinimą. Tad yra ir potencialas imtis politinės veiklos. Tie žmonės tada irgi buvo aktyvūs, kai kurie pasiekė aukštumų tiek partinėje, tiek kitoje veikloje. Kai kurie aktyvūs ir dabar”, - sakė A.Anušauskas.
Pastaruoju metu politikai prakalbo apie naują Rusijos interesams pasitarnauti rengiamą kontingentą. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad parlamentarai neturi operatyvinės, žvalgybinės informacijos, tačiau remiantis žiniasklaida ir kitais šaltiniais galima daryti tvirtą prielaidą, kad ir dabar Lietuvoje yra išnaudojami ir verbuojami žmonės.
“Senasis tinklas veikia ir dabar. Jis įtakingas, ypač miesteliuose, kaimuose. Čia tokie žmonės skleidžia gandus, kalbas: tai, ko laikraščiai nerašo. Ypač tokie metodai naudojami prieš Lietuvos nepriklausomybinį flangą.
Veikia ir kitas metodas – šantažas. Kai kurie susikompromitavę žmonės lyg “pakabinti”. Matyt, Rusijos tarnybos turi apie juos informacijos. Akivaizdžiausias Čepaičio pavyzdys. Jei jis būtų likęs kairiųjų pusėje, esu tikra, kad jis būtų Seimo narys, gal net ministras. Tokius dalykus nesunku pastebėti. Sudėtingiau, kai kuriama nauja agentūra, aktyviai verbuojami nauji žmonės. Ypač tie, kurie dirba ministerijose, susijusiose su euroatlantine integracija. Jų tarnautojai yra aktyviai ir kartais net atvirai atakuojami. Jauni žmonės neretai tiesiog nelabai žino, neįvertina Rusijos galimybių, kai lengvabūdiškai sutinka su kvietimu papietauti ar vakarieniauti. Juk visko nesukontroliuosi. Net JAV aukšti žvalgybiniai pareigūnai įsipainioja į ryšius su Rusijos žvalgyba. Tad būtų naivu tikėti, kad to nėra Lietuvoje. Mane stebina žmonių naivumas. Kaip ir CŽV ir FSB lyginimas. Tai nėra tas pats. Jei stojame į NATO, esame JAV ir kitų Vakarų valstybių partneriai. Ir turime dirbti kartu, kad galėtume atsispirti labai didelę patirtį turinčios Rusijos žvalgybos metodams Lietuvoje”, - sakė R.Juknevičienė.

Ingrida Vėgelytė

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija