"XXI amžiaus" priedas: visuomenės gyvenimo analizė ir komentarai,
2003 m. vasario 28 d., Nr. 2

PRIEDAI







Kaip išeiviai aukojo „Tautos fondui“

Kas yra VLIKas (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), lietuviai Lietuvoje plačiau sužinojo 1992 m., kai Vilniuje buvo surengtas paskutinis šios politinės organizacijos seimo posėdis. Bet tuometinės VLIKo vadovybės (pirm. - dabartinis Seimo narys dr. Kazys Bobelis) sprendimu veiklą nutraukė, galima sakyti, tik pusė organizacijos, nes Niujorke liko gyvuoti Tautos fondas, kuris populiariai vadinamas VLIKo kasa, finansavusia visus VLIKo darbus. Šiandien Tautos fondas iš visų išeivių organizacijų Lietuvoje gal geriausiai žinomas, nes turi savo atstovybę Vilniuje (vedėjas dr. Napaleonas Kitkauskas, sekretorė dr. Elena Neniškytė), ir ne viena patriotinė ar švietimo organizacija, spaudos ar kt. bendrovė, vykdanti demokratinio proceso Lietuvoje skatinimo projektą, per pastaruosius 10 metų buvo paremta iš Tautos fondo aukų.
Pastaruoju metu atsirado galimybė plačiau susipažinti su Tautos fondu, nes praėjusių metų pabaigoje ,,Draugo” spaustuvė 1000 egz. tiražu Čikagoje išleido solidžią (480 psl.) knygą ,,Tautos fondas”, kurioje atsispindi istorija – kūrimasis, kūrėjai, pirmininkai, valdybų ir tarybų nariai, aukotojai, aukos ir didieji darbai, – ir dabartis. Knygos redakcinei komisijai vadovavo žurnalistė Salomėja Narkėliūnaitė, o po jos mirties - Kęstutis Miklas. Didžioji tos knygos tiražo dalis pasiekė Lietuvą ir ją gavo dovanų visos didesnės Lietuvos bibliotekos bei mokslo įstaigos.
Knyga prasideda leidėjų žodžiu, po kuriuo pasirašo garbės pirmininkas Juozas Giedraitis, TF tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis ir TF valdybos pirmininkas Algis Vedeckas. ,,Kol išeivijoje bus lietuvių, Tautos fondas padės Lietuvai jos sunkiame kelyje į visišką laisvę, demokratiją ir gerovę”, rašo leidėjai. Po to plačiai nušviečiama 48-erių metų istorija su VLIKu. Keletą milijonų išleidęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veiklai, fondas, atkūrus laisvą Lietuvą, tuojau permetė savo žvilgsnį į tėvynę ir aukojo lėšas Lietuvos grįžimui į pasaulį palengvinti. Šiandien jau gal mažai kas prisimena, kad 1992 m. 100,000 dol. TF buvo paskyręs Tarptautinių santykių institutui Vilniuje kurti (saviems diplomatams auginti), Lietuvos ambasadai Vašingtone ir Lietuvos misijai Jungtinėse Tautose.
Lietuvoje jau gerai pažįstama buvusi švietimo viceministrė Vaiva Vėbraitė-Gust pasakoja apie TF remiamą APPLE švietimo programą Lietuvoje, o dabartinio Vilniaus mero spaudos atstovė Rasa Razgaitienė (jos abi daug metų priklausė TF tarybai) prisimena savo vykdytą ,,Gyvosios istorijos” projektą. Šio projekto tikslas buvo vaizdajuostėse užfiksuoti Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir partizanų prisiminimus. ,,Idėja pradėti kaupti mūsų tautos kankinių išgyvenimus į vaizdajuostes kilo 1995 m. pavasarį. Tuo metu buvo plačiai paskelbtas amerikiečio filmų režisieriaus Steven Spielberg projektas keliauti per visą pasaulį ir filmuoti Holokaustą pergyvenusių asmenų istorijas”, rašo R. Razgaitienė. Jai talkino Gintė Damušytė, Lietuvos mokslininkai, politikai, įvairūs specialistai. Užrašyti apie 350 žmonių prisiminimai. Medžiaga perduota saugoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui.
,,Tautos fondo” knyga bus įdomi ir mokslininkui, ir Lietuvos istorija besidominčiam eiliniam piliečiui, nes teikia daug įvairiapusės informacijos ir leidžia pajusti begalinį išeivių lietuvių atsidavimą savo tėvynei. Knygoje galima sužinoti, kad TF atstovybės veikia ne tik JAV, bet ir Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, net Naujojoje Zelandijoje, taip pat Pietų Amerikoje. Čia pateikiami svarbiausi TF inspiruoti didieji darbai (pvz., ELTOS leidiniai 8 kalbomis; radijo programos; taikos ir laisvės žygis Baltijos jūra ir kt.) ir dokumentai (pvz., VLIKo pareiškimas Gotlando pasitarimui; TF įstatai ir kt.). Čia galima surasti ir daugelio žymių išeivijos veikėjų, kurie vienaip ar kitaip susiję su TF ir VLIKu, biografijas. Knygoje įamžinti visi TF aukotojai ir nurodytos jų aukos – nuo 100 dol. iki pusės milijono. Įspūdingasis aukotojų pavardžių sąrašas užima vos ne 70 psl. Leidinį pagyvina gausus nuotraukų albumas.

Audronė V. Škiudaitė

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija