Karas Irake
|
|
Vaidotas Urbelis
KAM Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorius |
Nuo š.m. kovo 20 d. JAV
ir jų sąjungininkių karo veiksmai Irake prikaustė viso pasaulio
dėmesį. Atsakyti į Atodangų klausimus sutiko Lietuvos krašto
apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento
direktorius Vaidotas Urbelis.
Kodėl karas vyksta Irake?
Kodėl ši, o ne kokia kita valstybė?
Karas Irake, be kita ko, yra
ir didžiųjų valstybių bandymas išsiaiškinti, kas dominuoja šiame
pasaulyje. Irakas yra puiki proga tiek JAV, tiek Prancūzijai ir
Vokietijai pareikšti savo poziciją dėl pasaulio santvarkos ir
dėl to, kuri valstybė diktuoja politikos madas. Irakas yra svarbus
amerikiečiams kaip vienas iš grėsmės šaltinių, tačiau kartu jis
tapo ir didžiųjų valstybių kovos arena. Jei aplinkybės būtų susiklosčiusios
kitaip, tai galbūt būtų buvęs ne Irakas, bet Šiaurės Korėja. Į
Irako konfliktą reikia žiūrėti ne tik kaip į šios šalies ir Amerikos
ar S. Husseino ir G.W. Busho nesutarimą, bet vertinti kaip didžiųjų
valstybių didžiosios politikos reikalą.
Ar galima būtų sakyti, kad JAV jau užsitikrino savo interesus
Afganistane, o Irakas yra tik antra didžiosios strategijos dalis,
trečiasis etapas vyks dar kitoje valstybėje?
Afganistanas kariniu požiūriu buvo puikiai suorganizuota karinė
operacija, kurios metu beveik pavyko išvengti žmonių aukų ir pats
režimas buvo nuverstas labai greitai. Kas kita yra atstatymo darbai,
kurie vyksta gana sunkiai. Tačiau tai suprantama, nes visuomenė
yra fragmentuota, be to, pati valstybė yra neturtinga. Didžiausias
jos pajamų šaltinis iki karo buvo prekyba narkotikais ir jų gamyba.
Amerikiečiai, žinoma, dabar nebegali skatinti tokio verslo. Tai
lemia sunkią ekonominę padėtį, o ekonomika ir demokratija yra
neatsiejami dalykai. Irake situacija šiuo požiūriu yra daug geresnė,
nes yra naftos, kurią galima parduoti ir kartu investuoti į kitas
ekonomikos šakas, tikintis, kad pakils žmonių gyvenimo lygis ir
demokratija nebus tokia trapi kaip Afganistane. Galima sakyti,
kad operacijos Irake ir Afganistane yra didžiojo Amerikos plano
demokratizuoti arabų pasaulį dalis. Ir neišvengiamai tai turės
tiesioginių padarinių kitoms valstybėms.
Ar tai reiškia, kad JAV dabar gali įvesti savo tvarką
ir įgyvendinti savo misiją?
Taip, galima ir taip pasakyti. Būdami galingiausia pasaulio valstybė,
jie vieninteliai tai tegali padaryti.
Ar yra koks nors ryšys tarp suaktyvėjusių karinių operacijų
Pietų Afganistane ir Pietų Korėjoje sustiprintos karinės parengties,
ar nebus bandoma prisidengiant dabartiniais įvykiais Irake susidoroti
su iki šiol neišspręstomis tarptautinės politikos problemomis?
Šiuo klausimu galima labai daug spekuliuoti. Afganistane kiekvieną
dieną vyksta tam tikri susidūrimai. Manau, kad Afganistano problemos
vis dar sprendžiamos gana efektyviai, ir visi žino, kas ten vyksta,
todėl bandyti nuslėpti ar suorganizuoti kažką tokio, kas papiktintų
pasaulio bendruomenę, būtų labai naivu.
Be to, tai dar labiau paskatintų antivakarietiškas nuotaikas ir
sentimentus. Tuo labiau šiuo metu negalima aiškintis santykių,
nes Amerika kariniu požiūriu būtų nepajėgi kovoti dviem frontais.
Galima galvoti netgi atvirkščiai įvykiai Irake paskatino talibų
likučius imtis aktyvesnių veiksmų tikintis, kad JAV dėmesys dabar
yra nukreiptas kitur.
Kaip situacija Irake galėtų paveikti Rusijos ir Čečėnijos
konfliktą? Ar Rusijai tai nėra palanki proga imtis griežtesnės
politikos?
Čečėnijos konfliktas greičiausiai eis ta pačia sena vaga, nes
finansavimo šaltiniai, ką pripažįsta ir patys čečėnai, yra kitose
arabų šalyse, bet ne Irake.
Be to, Amerikos retorika Čečėnijos konflikto atžvilgiu yra susilpnėjusi
jau seniau, būtent po G.W. Busho ir V. Putino susitikimo, kai
buvo paskelbta apie strateginę partnerystę. Nuo tada ir Europos
valstybės sušvelnino savo retoriką, dabar priekaištų Rusijai beveik
nebegirdėti. Taigi tikėtis, kad pasikeis JAV pozicija Rusijos
atžvilgiu, yra nerealu.
Net ir dėl Rusijos prieštaravimų dabartinei JAV politikai
Irake?
Rusija į Čečėniją žiūri kaip į savo vidaus konfliktą. Tarptautinis
kontekstas ir anksčiau nevaidino svarbesnio vaidmens sprendžiant
šį konfliktą.
Ar tikrai karas Irake truks vos tris savaites? Ar įmanoma
sutvarkyti tokį nestabilų regioną kaip Persijos įlanka mažiau
nei per mėnesį?
Jei žiūrėti į karą tik karinių veiksmų prasme, tai aišku, kad
karas bus trumpas. Postkonfliktinė situacija jau nevertintina
kaip karas, bet atstatymo darbai arba valstybės atkūrimas. Tai
gali užtrukti net dešimtmečius. Šalis apgriauta - ne tik jos infrastruktūra,
bet yra pakenkta žmonių, kurie dešimtmečius gyveno totalitarinėje
santvarkoje, psichologijai. Tačiau tai pastebima ne tik Irake,
bet ir kitose valstybėse. Šis procesas Vidurio Europoje taip pat
neįvyko per vieną dieną. Tikėtina, kad Irake demokratėjimo procesas
bus dar sunkesnis.
Ar įmanomi aktyvūs ir užsitęsę kariniai išpuoliai prieš
vadinamąją sąjungininkų kariuomenę?
Vargu ar arabų valstybėse galimi partizaniniai karai. Net ir Afganistane,
kur genčių vadai yra įtakingi, o šalyje vyrauja karinė kultūra,
nebuvo didelių išpuolių prieš amerikiečių karines pajėgas. Istorija
rodo, kad partizaninis karas arabų šalyse niekada nebuvo labai
svarbus įtakos politiniams sprendimams elementas. Kitaip nei Europoje
ar Kinijoje, kur žmonių mąstymas ar ideologija yra tinkama tokiam
karui vesti, arabų pasaulyje beveik nėra precedentų, kad partizanai
būtų perėmę valdžią.
Šiuo metu vyksta informacinis karas. Ar yra nors viena
žiniasklaidos priemonė, kuria galima būtų šiuo metu pasitikėti
ar tikėtis susidaryti adekvačią nuomonę apie vykstantį konfliktą?
Niekada niekas nežino tikros tiesos. Lietuvoje yra visos galimybės
matyti tiek JAV ar Europos, tiek Rusijos televizijų kanalus. Žmogus,
kuris žiūri visas laidas ir bando lyginti informaciją, gali susidaryti
labai realų vaizdą. Be to, ir patys žurnalistai nėra prileidžiami
prie visos informacijos. Ir tai suprantama, nes amerikiečiai nenori
išduoti visų savo karinio planavimo paslapčių. Be to, ir irakiečiai
spaudžia savo žurnalistus ir rodo tai, ką jie norėtų, kad gyventojai
pamatytų.
NATO Kosovo karinės kampanijos metu padarė labai didelę klaidą,
kad skyrė mažai dėmesio informacinei karo pusei. Vėliau buvo susigriebta,
pradėta rodyti reali situacija, albanų žudymai, ir tai pakeitė
visuomenės nuomonę. Lygiai to paties galima tikėtis ir dabar.
Žurnalistai imami vos ne į karinių veiksmų vietas, matyti iš važiuojančio
tanko filmuoti vaizdai. Taigi jei bus rasti masinio naikinimo
ginklai ar masinių žudynių vietos, tai bus iš karto parodyta.
Suprantama, kad amerikiečių valdžia yra suinteresuota, kad visa
tai pakliūtų į ekranus.
Kaip pasikeis Europos ir transatlantinio regiono santykiai
pasibaigus kariniam konfliktui Irake?
Santykiai Europos viduje jau pasikeitė. Susiformavo du valstybių
blokai vadinamoji Europos šerdis Prancūzija, Vokietija ir Belgija,
kurios turi daugiapolio pasaulio viziją, bei atlantistinės valstybės
Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Vidurio ir Rytų Europa.
Šie du blokai turi visiškai skirtingas Europos ir JAV santykių
vizijas. Kol kas sunku pasakyti, kuris iš šių blokų taps dominuojančiu
Europoje. Turint omenyje, kad 2004 m. ES išsiplės, tai atlantistinių
valstybių blokas sustiprės.
Ar gali būti, kad Lietuva pakeis savo nuostatas dėl dalyvavimo
tiesioginėse karinėse operacijose Irake ir lietuvių kariai, esantys
LITPOLbate (bendros Lietuvos ir Lenkijos karinės pajėgos), bus
pasiųsti į Iraką?
Lietuva yra davusi pažadą dalyvauti Irako atstatymo darbuose,
tad kol dar karinis konfliktas nepasibaigė, yra anksti kalbėti
apie tai, kokių karinių dalinių toje šalyje reikės. Jeigu Lietuva
dalyvaus taikos palaikymo operacijose po konflikto, tai LITPOLbato
panaudojimas atrodo logiškas. Lenkai jau pasiuntė kovos su cheminio
ir biologinio ginklo naudojimo padariniais būrį, be to, galvoja
siųsti ir specialiąsias pajėgas. Tačiau Jungtinio Lietuvos ir
Lenkijos karių būrio paskirtis visiškai kitokia, ir jis tokio
pobūdžio operacijų nevykdo.
Kalbino
Jovita PRANEVIČIŪTĖ
© 2003"XXI amžius"