Rinkimų kampanijos karštligė. Klaidos, pamokos ir galimybės

dr. Virgis Valentinavičius

Apie prasidėjusią rinkimų į Seimą kampaniją kalbamės su vyriausiuoju naujienų agentūros ELTA redaktoriumi dr. Virgiu Valentinavičiumi.

Kaip manote, kiek realūs ir pagrįsti dešiniųjų: liberalcentristų ir Tėvynės sąjungos susitarimai, ar galima tikėtis būsimo šių politinių jėgų bendradarbiavimo?

Manau, susitarimai tarp šių dviejų partijų, padaryti rinkimų kampanijos pradžioje, yra daugiau techninio pobūdžio. Kandidatų nekėlimas tam tikrose apygardose yra daugiau liberalcentristų ir konservatorių šiokio tokio susigyvenimo Seime rezultatas, bet ne ideologinis suartėjimas.

Abejoju, kad šios dvi jėgos galėtų visavertiškai bendradarbiauti nuoširdžioje koalicijoje, ypač po nesutarimų per Prezidento rinkimų kampaniją, kai liberalcentristai nepaprastai aštriai kritikavo Petrą Auštrevičių ir jį remiančius konservatorius, o vėliau tap pats P. Auštrevičius perėjo pas liberalus. Tokie dalykai nelieka be pėdsako.

Aišku, susiklosčius situacijai konservatoriai ir liberalcentristai galėtų būti vienoje koalicijoje, bet tas buvimas nebūtų ypatingai nuoširdus ir glaudus.

O kaip vertinate Viktoro Uspaskicho įtaką liberalcentristams, kurią pastariesiems nuolat prikiša konservatoriai?

V. Uspaskicho įtaka gali suveikti dvejopai. Jeigu liberalcentristų pirmininkas Artūras Zuokas ras bendrą kalbą su V. Uspaskichu – o tai visai įmanoma, nes A. Zuokas pasižymi sugebėjimu rasti bendrą kalbą su labai įvairiais politikais, faktiškai nepaisydamas jų pažiūrų, - tuomet konservatorių galimybės bendradarbiauti su liberalcentristais itin susiaurės.

Jei A. Zuokui dėl kokių nors nežinomų priežasčių nepavyks rasti bendros kalbos su V. Uspaskichu, tai tada V. Uspaskichas visai gali būti to paties Zuoko paskelbtas grėsme Lietuvos valstybei. Tokiu būdu V. Uspaskichas pastūmėtų liberalus ir konservatorius vienus kitiems į glėbį.

Kodėl pastaruoju metu V. Uspaskichas itin aštriai kritikuoja Andrių Kubilių ir A. Zuoką, bet akivaizdžiai vengia bent kiek aštresnės A. Brazausko kritikos?

Sunku pasakyti, kodėl Uspaskichas vengia kritikuoti A.Brazauską – gal jam viešųjų ryšių specialistai patarė nepulti socdemų, nes tai gali pakelti pastarųjų populiarumą. Aišku viena – priešrinkiminėje situacijoje socialdemokratai yra pagrindinis Darbo partijos konkurentas.

Darbo partija jau vien dėl savo pavadinimo pretenduoja į socialdemokratų ar, tiksliau, buvusios LDDP elektoratą. Tą labai gražiai atskleidė TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė, teigusi, kad už Darbo partiją dabar balsuos labai daug buvusių LDDP rinkėjų ir šias politines jėgas tarpusavyje sieja net pavadinimai. Tad šios dvi partijos – socialdemokratai ir Darbo partija – konkuruoja toje pačioje erdvėje.

Pastaruoju metu teisėsauga tapo neatskiriama mūsų politikos dalimi. Štai ir vėl rinkimų kampanija, ir vėl skandalinga situacija: atsistatydina STT vadovas... Kokios įtakos ši situacija gali turėti rinkimų rezultatams?

Nemanau, kad V. Junoko atleidimas stipriai paveiktų rinkimų rezultatus. Žinoma, būtų buvę daug geriau, jei politikams būtų užtekę ryžto ir politinės valios atleisti Junoką iš karto po pirmųjų požymių, kad jis užsiima politika, t.y. iš karto po garsiųjų STT reidų antrojo Prezidento rinkimų turo išvakarėse. Jau tada buvo akivaizdu, kad STT tarnyba, švelniai tariant, nežino savo kompetencijos ribų.

Kalbant apie dabartinę situaciją, kaip minėjau, V. Junoko atstatydinimas neturėtų kažko labai keisti, nes vadinamosios tradicinės partijos bet kokiu atveju nėra savo populiarumo viršūnėje. Seimo korupcijos skandalas, tariamas ar tikras – to iki šiol nežinome, – jau pakenkė joms tiek, kiek galėjo pakenkti. Po to, kai korupcijos skandalas peržengė savo apogėjų, visi Junoko atsistatydinimo vertinimai pasidalina pagal partinę liniją. Tie, kurie tradicinėms partijoms nepritaria, tvirtina, kad Junoko atleidimas – tai vienišo kovotojo prieš korupciją atleidimas. Tie, kurie vis dar palaiko minėtas partijas, kalba apie teisėsaugos politikavimą. Toks pasidalinimas susiformavo kaip įvairių veiksnių – korupcijos skandalo, lyderių patrauklumo, partijų rinkiminės kampanijos - padarinys, ir dabar nebent atsikartoja naujoje temoje.

Bet ar Valentino Junoko atstatydinimas daliai žmonių netaps dar vienu įrodymu, kad „veikia klanas“?

Kažkuriai daliai visuomenės toks įspūdis ar šiaip, ar taip susidaro. Pvz., R.Paksui ir jo gerbėjams jau seniai atrodo, kad Lietuvą valdo „klanas“, bet yra pakankamai žmonių, kuriems taip neatrodo.

Vadinasi, tie, kurie įrodinėja, kad klano nėra, yra atsakingi ir turi stengtis parodyti, kad vis dėlto esama švarių politikų, ne vien tik juodų avių.

Klano baubas, žinoma, yra labai patogus naudoti žiniasklaidoje, kalbėti apie sąmokslą Lietuvoje apskritai nėra sunku - sąmokslo teorijos čia visada buvo populiarios. Kita vertus, nereikia galvoti, kad visi ir tiki tokiais išvedžiojimais – yra pakankamai kritiškų žmonių, kurie gali matyti tikrovę blaiviai ir suprasti, kad ji nėra tobula, yra labai rimtų politinės korupcijos faktų, labai rimtų įtarimų kai kurių Seimo narių atžvilgiu, bet, kita vertus, Lietuvos politinė sistema iš esmės veikia, Seime vis dėlto yra ir normaliai dirbančių, sąžiningų politikų.

Kaip vertinate prasidėjusią rinkimų kampaniją? Ar viskas vyksta taip, kaip galėjome tikėtis, todėl rinkimų rezultatai bus panašūs į prognozes?

Rinkimų kampanija vyksta, kaip tikėtasi, ir partijos jau pradeda daryti įprastas klaidas. Viena iš tokių - tai, kad tradicinės partijos vėl per daug aršiai puola V.Uspaskichą ir Darbo partiją ir per mažai kalba apie savo idėjas, apie tai, ką jos pačios siūlo rinkėjams. Visada geriau kalbėti apie tai, ką tu žadi padaryti, nei apie tai, ko kitas, tavo nuomone, nepadarys.

Bet Uspaskichas savo rinkimų strategiją irgi stato ant kritikos pamatų...

Taip, bet jo partija yra populiari, o tradicinės partijos – ne. V. Uspaskichas kol kas yra toks populiarus, jog ką jis bekalbėtų, populiarus ir liks, o nuo tradicinių partijų priklauso, ar jos tik stiprins Uspaskicho populiarumą, ar vis dėlto jį kažkiek sumažins. Ir vėl norėčiau atkreipti dėmesį į A.Ramonaitės įžvalgą, kad kai tradicinės partijos pravardžiuoja Uspaskichą populistu, tai yra geriausia nuoroda rinkėjams, už ką jiems balsuoti. Rinkėjas galvoja: populistas – žmogus, kuris yra „už liaudį“,o mes esame liaudis, tad ir balsuosime už populistus.

Ar Jums nesusidaro įspūdis, kad Darbo partijos lyderis pavargo?

Būtent. Nuovargis – ne klaida, bet problema, ir ši problema anksčiau ar vėliau gali pasidaryti labai didelė. Paaiškėjo, kad be Onos Juknevičienės, kuri yra Europarlamente, V. Uspaskichas dabar yra vienintelis žmogus, pajėgus Darbo partijai atstovauti rinkimų laidose ir veiksmingai patraukinėti rinkėjus į savo pusę. Kyla klausimas, kiek Uspaskichas ištemps. Pastaruoju metu jis pradėjo kalbėti tokiomis frazėmis kaip „o dabar klausykitės manęs“, „aš žinau geriau“ ir pan. Tokia visažinystės ir visagalybės aura gali pasirodyti arogantiška ir atstumti dalį rinkėjų.

Bet kuriuo atveju abipusės klaidos ir abiejų pusių geros idėjos, pati rinkimų kampanija per likusį laiką gali gerokai pakeisti dabartinę jėgų pusiausvyrą, ir tie apklausų rezultatai, kurie skelbiami dabar, tikrai nėra amžini. Iki rinkimų dar gali būti daug netikėtumų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino L.P.

© 2004 "XXI amžius"