Vieno nenusisekusio tarptautinio skandalo scenarijus
Ingrida VĖGELYTĖ
Antrojo pasaulinio karo 60-mečio minėjimui besirengiant
ir jam vykstant, tarp Rusijos ir Lietuvos, pasak TSPMI direktorius
politologo R.Lopatos, porą mėnesių vyko tam tikra virtuali, o kartais
ir rimtesnė kova.
Iš tiesų Lietuvai, prakalbusiai apie sovietinę
okupaciją ir karo pabaigą, kuri mūsų šaliai reiškė naujo rezistencinio
- karo pradžią, teko tarptautiniu mastu įgyvendinti sunkią misiją.
Atrodo, V.Adamkus, nevažiuodamas į Maskvą, prisidėjo, pasak V.Landsbergio,
prie ypatingojo stalinizmo spektaklio Maskvoje sužlugdymo. Šį
sužlugdymą įtvirtino Europos Parlamentas, savo rezoliucijoje prisimindamas,
kad kai kurioms valstybėms Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė
stalinistinės Tarybų Sąjungos primestos tironijos įsigalėjimą.
Tačiau šis ypatingas stalinizmo spektaklis buvo
uoliai suvaidintas Lietuvoje: nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Vienur
stipriau, kaip Klaipėdoje, kur buvęs kompartijos sekretorius Jonas
Gureckas mitingo metu teigė esą jokios okupacijos nebuvę; Rokiškyje,
kur atsiimant iš miesto mero atminimo medalį karo veteranas garsiai
išdrožė: služu sovietskomu sojuzu. Prasčiau pavyko Panevėžyje,
kur karo veteranams trūko mitingų ir juos piktino per maži gėlių
vainikai, padėti ant žuvusiųjų kapų ir paminklų jiems atminti. Beje,
lygiai tokie patys buvo suguldyti ir prie Panevėžio Nepriklausomybės
aikštėje iš lauko akmenėlių tremtiniams sudėto paminklo. Nebijokite
rusų, jie jau mirę, - replikavo karo veteranus susirinkę pagerbti
žmonės Panevėžyje.
Toks visuotinis sovietizmo garbinimas ir Nepriklausomos
Lietuvos niekinimas, nuvilnijęs per visą Lietuvą, galbūt tereiškia,
kad - kas ir nenuostabu - karo veteranai lieka ištikimi savo įsitikinimams
ir sovietizmo idealams. Tačiau tai, kad ši jų viešai demonstruota
ištikimybė visiškai sutampa su dabartinės Rusijos vadovų politika
ir vieša laikysena Baltijos šalių atžvilgiu, verčia susimąstyti,
ar ji nebuvo kažkieno tiesiogiai ar netiesiogiai surežisuota.
Taip verčia galvoti ir vieno nenusisekusio tarptautinio skandalo,
susijusio su Antrojo pasaulinio karo minėjimu, detalės.
Gegužės 3 d. į TV3 laidą TV forumas jos vedėjas
E.Jakilaitis pasikvietė ir istorikus, ir karo veteranus, ir Laisvės
kovų dalyvius. Deja, laida prasidėjo keistai: atvykę karo veteranų
visuomeninės organizacijos atstovai stumdėsi studijoje, nenorėdami
joje dalyvauti. Vienas jų Petras Eidukas, pasakęs porą žodžių,
dalyvauti atsisakė. O kitas Kostas Banevičius ryžtingai atsisėdo
ir išsitraukė iš anksto parengtus užrašus. Laidoje jis niekino Laisvės
kovų dalyvius, aukštino Lietuvą okupavusią Raudonąją Armiją. Galiausiai
jis pareiškė esąs patenkintas tuo, kad mūsų šalies Prezidentas Valdas
Adamkus nevažiuoja į Maskvą.
Mano nuomonė gali pasirodyti kiek keistoka. Daugelis
karo veteranų tos nuomonės, kad Prezidentas turėjo, privalėjo vykti.
O aš asmeniškai nuo savęs pasakyčiau, kad ir gerai padarė.
Jis ne toj pusėj kovojo, jo uniforma kitokia buvo.
Man nemalonu būtų jį tenai matyti, - sakė laidoje K.Banevičius.
Atrodytų, kas čia keisto - tiesiog toks jau tas
karo veterano seniokiškas prosovietinis mąstymas. Tai ko taip bijojo
jo bendražygis P.Eidukas? O gal atsakymo reikėtų ieškoti Maskvoje?
Po keleto dienų šis K.Banevičiaus ištransliuotas
tiesos neatitinkantis faktas jau viešai tariamas Rusijos užsienio
reikalų viceministro Viktoro Čižovo, kuris pareiškė esą vienas
Baltijos šalių vadovų šiandien yra vienintelis gyvas valstybės vadovas,
kovojęs vokiečių pusėje. Pasigilinus į kitų dviejų Prezidentų biografiją,
akivaizdu, kad V.Čižovas turėjo omeny mūsų šalies Prezidentą.
Lietuva tąkart nepasidavė dar vienai Rusijos provokacijai.
Rusai pradeda negarbingą žaidimą. Jį sustabdyti galima tik nuleidžiant
negirdomis visus visokių viceministrų komentarus. Apskritai pastaruoju
metu įsivėlėme tokiame aukštame lygmenyje į tokių menkų rusų pareigūnų
komentarus, kad iš tikrųjų tai nereiškia mūsų valstybės orumo,
- sakė žurnalistams R. Lopata.
K.Banevičius vienas iš kelių karo veteranų,
iš Lietuvos pakviestas į Raudonosios aikštės iškilmes. O šiais metais
į jas iš viso tebuvo pakviesta 5 tūkstančiai veteranų. Visiems kitiems,
pasak Panoramos vedėjos R.Miliūtės (likusių gyvų karo veteranų
priskaičiuojama iki 6 mln.), Raudonoji aikštė ir Maskva buvo uždarytos.
Maža to, karo veteranams iš Baltijos šalių buvo
sukurtos specialios sąlygos. Vicepremjeras Aleksandras Žukovas informavo,
kad, neskaičiuojant socialinių išmokų, iškilmėms Rusija skiria 6
mlrd. rublių. Jis pažymėjo, kad Rusija Baltijos šalių karo veteranams
sumokės visas išlaidas, taip pat ir transporto. Karo veteranams
iš NVS šalių buvo apmokamos tik gyvenimo Maskvoje išlaidos.
Dar po kiek laiko Lietuvos televizijos Panoramos
žurnalistai išsiaiškino, kad Kostas Banevičius ne paprastas karo
veteranas, gavęs vardinį apdovanojimą Maskvoje. Jis net tris dešimtmečius
dirbo KGB ir užsitarnavo KGB pulkininko antpečius.
Pasakodamas apie specialios darbo grupės parengtus
liustracijos įstatymų pakeitimus Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos
narys Saulius Pečeliūnas apgailestavo, kad darbo grupė siūlys ilgiems
metams įslaptinti buvusio KGB archyvo dokumentus: siūloma juos viešinti
tik praėjus 30 metų nuo minimo žmogaus mirties arba tik po 70 metų
po dokumento sudarymo. Tąkart S.Pečeliūnas teigė, kad Lietuvos visuomenei
šiek tiek atsiskleidžia pokario metai ir praktiškai užsidaro 1970-1990
m. KGB veikla Lietuvoje.
O juk būtent šituo laikotarpiu aktyviai veikė
KGB žmonės ir struktūros. Jie pakankamai pajėgūs ir šiandien. Kaip
tik jie ir daro didžiausią įtaką mūsų šiandienos gyvenimui, o ne
tie pensininkai senukai be sveikatos, kurie veikė ir daug pridarė
blogio pokariu, bet dabar daryti įtaką valstybės gyvenimui jie yra
jau fiziškai nepajėgūs, - sakė Seimo narys.
Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad senosios
gvardijos nereikia nuvertinti: reikiamu momentu, tinkamai paskatinti
jie ir šiandien sugebėtų atlikti reikiamas užduotis.
© 2005 "XXI amžius"
|