„XXI amžiaus“ priedas. Visuomenės gyvenimo analizė ir komentarai.

2006 m. vasario 24 d., Nr. 2 (30)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Nunuodyti žmogų prie gretimo stalo

Dalia Jankaitytė

Įdomu, ar suvokia nerūkantieji, kad net ir puikiausias vakaras prirūkytoje patalpoje sutrumpina jų gyvenimą? Ar rūkantys automobiliuose tėvai pagalvoja, kas gresia šalia jų sėdintiems mažamečiams vaikams?

Neseniai populiarioje televizijos pokalbių laidoje teisė rūkyti viešose vietose buvo ginama taip įnirtingai, tarsi tai būtų viena svarbesnių konstitucinių teisių, vos ne Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pražiopsota nuostata. Rūkantieji piktinosi Vyriausybės pasiūlymu nuo 2008 metų uždrausti rūkyti restoranuose, kavinėse, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose. Rūkaliai įsitikinę, kad taip bus pažeistos jų teisės bei pradėtas rūkorių genocidas. Verslininkas, aktorius, dizaineris ir dar keli užkietėję rūkoriai TV laidoje tiesiog tyčiojosi iš pačios idėjos uždrausti rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Mat jie įsitikinę, kad jokie draudimai negali jų priversti atsisakyti cigaretės dūmo.

Tačiau laida visiškai be reikalo susifokusavo į rūkorių teises. Siūlomas draudimas nėra skirtas rūkaliams perauklėti, - tai visų pirma reali galimybė apsaugoti nerūkančiuosius nuo kenksmingo tabako dūmų poveikio. Niekas nekvestionuoja rūkorių teisės lėtai žudytis. Tačiau kas suteikė teisę dūmais į kapą temptis ir kitą?

Britų atlikti tyrimai rodo, kad pasyvus rūkymas darbo vietose nulemia daugiau kaip dviejų tarnautojų mirtį per vieną dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad pasyvus rūkymas sukelia plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausio mokslo darbuotojo Sauliaus Cicėno, onkologai šiandien kelia klausimą: kas paprasčiau - atsisakyti tabako rūkymo ar diskutuoti, kuri chemoterapija geriau pagydys sergantį plaučių vėžiu.

PSO perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu.

Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina tikimybę patirti infarktą. Pavyzdžiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių, o iš viso dėl rūkymo kiekvienais metais palaidojama apie 400 000 amerikiečių. Tabako dūmai ypač veikia vaikus, kurie gyvena su rūkančiais tėvais. Jie kur kas dažniau serga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, bronchine astma. Kuo daugiau vaikas yra veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, jog jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam anksti atsiras bronchų hiperaktyvumas.

Mokslininkai įrodė, jog egzistuoja stiprus ryšys tarp rūkymo ir apakimo. Teigiama, kad rūkymas dvigubai padidina galimybę senatvėje netekti regėjimo. BBC neseniai pranešė, kad net pasyvus rūkymas didina riziką apakti. Nustatyta, kad pagyvenus penkerius metus su rūkančiuoju, šios ligos rizika padvigubėja, o nuolatos gyvenant – patrigubėja.

Net ir negimęs kūdikis gali tapti tabako auka. Tyrėjai paskaičiavo, kad kasmet JAV dėl tėvų rūkymo miršta mažiausiai apie 6200 vaikų. 2800 mirčių susijusios su per mažu naujagimių svoriu, nulemtu nėščiųjų rūkymo ar nuolatinio buvimo prirūkytoje patalpoje, 2000 mirčių įvyksta dėl staigaus kūdikio mirties sindromo, sukelto tabako dūmų, 1100 mirčių - dėl kvėpavimo takų infekcijų, 250 mirčių - dėl gaisrų, kurie kilo dėl neatsargaus rūkymo, neapdairaus elgesio su degtukais ir žiebtuvėliais, 14 mirčių dėl astmos. Tyrimo rezultatai, publikuoti žurnale „Pediatrics“, parodė, kad net iki 60 nuošimčių visų astmos, bronchito, dusulio atvejų ankstyvoje vaikystėje yra sukelti tabako dūmų.

Cigarečių dūmuose yra apie 4 000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 - žinomi kancerogenai, t.y. vėžį sukeliančios medžiagos, kurias įkvėpia tiek rūkantieji, tiek šalia jų esantys žmonės. Vėdinant prirūkytas patalpas susilpnėja tik tabako kvapas, tačiau cheminės dūmų medžiagos pašalinamos tik iš dalies.

Būdami prirūkytoje aplinkoje, greičiau pajuntame nuovargį, blogėja savijauta, tampame nedarbingi. Pasyvus rūkymas suerzina jautrių ir ligotų žmonių akių bei kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, krūtinės anginos priepuolius, išprovokuoti alerginės ligos paūmėjimą. Kuo anksčiau pradedama pasyviai rūkyti, tuo stipriau pažeidžiama sveikata.

Valanda, praleista prirūkytoje arba blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Įrodyta, jog pasyvus rūkymas yra net pavojingesnis už aktyvų, nes toksinių medžiagų koncentracija kvėpuojančiojo cigarečių dūmais organizme yra kur kas didesnė negu aktyviai rūkančiojo. Taip yra dėl to, kad rūkalių organizmų fermentų aktyvumas yra didesnis ir toksinės medžiagos neutralizuojamos greičiau.

Nepaisant šių iškalbingų faktų, pavyzdžiui, 85 procentai rūkančių ir turinčių vaikų kanadiečių nesiima jokių priemonių, kad jų vaikai nebūtų nuodijami dūmais. Maždaug pusė Kanados vaikų iki 15 metų reguliariai pasyviai rūko. (Gaila, kad neturime panašių duomenų apie Lietuvą!) Tik vienas iš penkių apklaustų kanadiečių žinojo, kad pasyvus rūkymas vaikams sukelia viduriniosios ausies uždegimą, - smalsu, kiek lietuvių apie tai žino?

Ir nors daugiau nei 70 proc. tautiečių sutiktų, kad rūkymas viešose maitinimo įstaigose butų uždraustas, kai kurie šou verslo atstovai aktyviai tam priešinasi. Gal jie tiesiog nežino, kad prisidėdami prie pasyvaus rūkymo jie tampa atsakingi už daugybės nerūkančių žmonių sveikatą? Dažnas išrėžia: „mano sveikata - mano paties reikalas“. Taip, jis gali rūkyti, tačiau tai ne argumentas riboti kito žmogaus teisę į sveikatos apsaugą. Anot Žmogaus teisių centro direktoriaus Henriko Mickevičiaus, žmogus turi teisę į sveikatos apsaugą, tačiau teisė rūkyti nėra pakylėta iki „žmogaus teisės“. Teisę į sveikatos apsaugą galima riboti, tačiau tik su racionaliu paaiškinimu. „Kaip protingai paaiškinti, kodėl nerūkantieji turi būti nuodijami tabako dūmais ir nugrūdami su savo „vietomis nerūkantiems“ į barų ir restoranų užkaborius?“, - klausia žmogaus teisių gynėjas.

O ar guvios padavėjos žino, kad prirūkytuose baruose ir restoranuose pasyvus rūkymas yra maždaug 2 – 5 kartus intensyvesnis negu gyvenamosiose patalpose, kuriose rūkoma, ir 2 – 6 kartus intensyvesnis nei darbovietėse, kur rūkoma? JAV patirtis atskleidžia, kad įvedus draudimus rūkyti darbo vietose padidėjo darbuotojų produktyvumas.

Valdžios nurodymu ant cigarečių pakelių klijuojami užrašai apie rūkymo pavojų pernelyg lakoniški: „Rūkymas labai kenkia Jums ir aplinkiniams“. Rūkalų gamintojai visos tiesos tikrai nepuls skelbti.

Anot JAV plaučių asociacijos interneto svetainės www.lungusa.org, neseniai buvo atskleista, kad tabako kompanija Philip Morris dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje slaptais tyrimais išsiaiškino, kad pasyvus rūkymas yra labai toksiškas, bet porą dešimtmečių tai slėpė nuo visuomenės.

Tuo tarpu iškilus tautinis dizaineris TV pokalbių laidoje paišo Lietuvos, kaip rūkančių pasaulio menininkų Mekos, viziją: „Įsivaizduokite – kiek garsių dailininkų, aktorių ir dainininkų atvažiuotų į mūsų šalį parūkyti, nes savo tėvynėje už tai jie greitai bus persekiojami,“ – porina jis.

Lieka viltis, kad politikų vizija apie Lietuvos didybę šiek tiek skiriasi nuo žymaus dizainerio?!

Seimo posėdžių sekretoriate jau užregistruotas pasiūlymas Lietuvoje uždrausti rūkyti restoranuose, kavinėse, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose ne nuo 2008 metų, o nuo šių metų liepos 1 dienos. Kažin, ar seimūnams užteks žinių ir valios pažaboti legalų nerūkančios visuomenės luošinimą?

Patirtis rodo, kad nei kavinėse bei restoranuose formaliai atskirtos rūkančiųjų ir nerūkančiųjų zonos, nei pasakaitės apie gerą ventiliaciją problemos nepanaikina. Nerūkantieji ir toliau sėkmingai kvėpuoja cigarečių dūmais. Beje, pastariesiems beveik visuomet yra skiriamos pačios prasčiausios, prie durų, belangėje patalpoje arba prie tualeto esančios vietos.

Airija ir Norvegija, įvedusios visišką rūkymo draudimą viešose vietose, gali pateikti realių skaičių, kurie akivaizdžiai rodo draudimų naudą žmonių sveikatai. Rūkymą viešose vietose už įstatymo ribų jau paskelbė Italija, Malta, Švedija, Škotija, Estija, Jungtinė Karalystė.

Kasdien pasaulyje nuo rūkymo miršta apie 13 000 žmonių, arba kas 8 sekundės – vienas asmuo. Jeigu nebus imtasi kokių nors priemonių, tai prognozuojama, kad 2020 metais rūkymas taps pagrindine mirties priežastimi.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija