Valdiškose mokyklosepiktnaudžiaujama tėvų meile vaikams

Dalia Jankaitytė

Konstitucijos 41 straipsnyje tvirtinama, jog mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Tačiau atrodo, kad šiandieninės Lietuvos švietimo darbuotojams Konstitucija yra tiek svarbi, kiek Mormono knyga

Štai "Delfi" užsakyti "Sprinter" tyrimai rodo, kad daugiau nei 80 proc. apklaustų tėvų yra tekę finansiškai prisidėti prie jų atžalų ugdymo įstaigų gerovės. Maža to, vadinamosiose valstybinėse mokyklose tėvai kartais suploja pinigų beveik tiek pat, kiek ir privačiose ugdymo įstaigose. Su prailgintos grupės mokesčiu, mokytojos padėjėjos išlaikymu bei popamokiniais būreliais vidutinės išlaidos per mėnesį vaikui gali viršyti ir 400 litų.

Vienos Vilniaus pradinės mokyklos moksleivių tėvai pasakoja, jog klasės remontui prieš rugsėjo 1-ąją metėsi po 1000 Lt, kad mokytojai gimtadienio dovana kainavo 200 Lt, kad nupirktas mokytojai skaitmeninis fotoaparatas už 800 Lt, nes juk "nesolidu" mokytojai fotografuoti jų nuostabius vaikus su juosteliniu fotoaparatu,- kad į bendrą klasės fondą kasmet renkama po 100 Lt.

Maža to, paklojęs krūvą pinigų klasės remontui ar kitokiai vaiko gerovei, negauni jokio kvito apie savo paramą "nemokamai valstybinei švietimo sistemai" ir, keldamas vaiką į kitą mokyklą, vėl viską turi mokėti iš naujo.

Pasiklausius pinigų savo atžaloms negailinčių tėvelių, paaiškėja "svarus" argumentas, kad jų vaikai eina į "komercinę-valdišką" mokyklą. Šis viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas nors niekur neįteisintas, jokio mero A. Zuoko neišreklamuotas, bet veikia labai efektyviai ir veikia kasdien.

Įdomu, kad tėvų meilę vaikams sumaniai išnaudoja ne tik - o kartais ir ne tiek - švietimo įstaigų vadovai, kiek labiau pasiturintys tėveliai. "Kai kurių tėvelių nuomone, reikėtų pakelti ir 120 Lt mokestį už prailgintą grupę,- pasakoja viena mama iš vadinamosios "komercinės - valdiškos" mokyklos. - Kas tie 120 Lt? Reikėtų mokėti bent jau po 150 Lt. Jeigu mokytojos gautų daugiau pinigėlių, tai ir mūsų vaikams būtų geriau!" Nežinia, kaip mokytoja sureaguotų, išgirdusi teigiant, kad kol jai papildomai neįdėta į kišenę, ji vaiku nepasirūpina? Bet mama tęsia toliau: "Mokytoja prieš rugsėjo pirmąją pasakė, kad jai nepriklauso kalbėt apie tai, ko reikėtų jos klasei arba mokyklai, bet neva "tokia mokyklos politika", kad ji nuoširdžiai išvardino visus "pašalinius poreikius", kas vos vos tilpo į 30 000 Lt sumą."

Nepaisant turtingų tėvelių pastangų surinkti minėtą sumą paaiškėja, kad klasėje mokosi net 30 pirmokėlių, nors pagal numatytą medicinos higienos normą jų gali būti tik 26. Pasirodo, mokykla tokia populiari, kad vaikai priimami iš viso Vilniaus miesto, o gyvenantiems tame pačiame rajone ir negalintiems mėtytis tūkstantinėmis sumomis griežtai paaiškinama, kad čia "komercinė mokykla". Nepatinka, vesk savo vaiką į "paprastą" mokyklą.

Pasidomėjome, kokios kitose, "paprastose" mokyklose piniginės rinkliavos. Pasirodo, Vilniuje jos egzistuoja beveik visur, tačiau jų dydis priklauso nuo mokyklos administracijos įžūlumo ir tėvų pajamų. Dažniausiai vilniečiams kasmet tenka "sumesti" pinigų į bendrą, metinį fondą, iš kurio pinigėlių yra perkamas tualetinis popierius, kreida, atsarginiai sąsiuviniai, rašikliai ir t.t. Vidutiniškai toks kasmetinis mokestis šeimai - iki 50 Lt.

Tad ar galime teigti, kad šalyje, kur mokslas yra privalomas ir visiems prieinamas, egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių nesilaikydamas gali netekti teisės į mokslą? Greičiausiai taip neatsitiks ir niekas jūsų vaiko neišvarys iš mokyklos, tik ar gerai jausis jūsų vaikas ir jūs pats, kai visiems matomame sąraše ties jūsų pavarde raudonom raidėm bus prierašas, kad jūs dar nepervedėte reikiamos sumos eilinei dovanai. Kaip jaustis tėvams, kada klasės tėvų dauguma nubalsuoja, kad vėl reikia "mesti" į bendrą kasą, o likusių net nepaklausia, ar jie tokie šykštūs, ar tiesiog neturi pinigų tokioms rinkliavoms? Ir kam būtų labai malonu aiškintis, kad nesi toks turtingas kaip kiti...

Peršasi išvada, kad kai iniciatyvą perima turtingesni tėvai, neretai perlenkiama lazda: jiems spaudžiant ne tokios pasiturinčios šeimos aukoja joms gerokai per dideles sumas, nes neišdrįsta paprieštarauti. Tokiu atveju derėtų įsikišti klasės mokytojai. Tačiau kodėl ji turėtų atsisakyti gražesnio kabineto ar brangesnės dovanos, jeigu visa tai kas nors siūlo? Pasak Šiaulių universiteto profesorius, dr. Vincento Lamanausko, ne paslaptis, kad mokyklose renkamos pačios įvairiausios rinkliavos, pavyzdžiui, direktoriaus gimtadieniui, klasės remontui, žaliuzėms klasėje. Net juokaujama, jog jei klasėje nėra modernių žaliuzių, tai arba mokytoja "kvaila" ir neapsukri, arba tėvai skurdžiai. Sakoma, kad pagal šį požymį iš karto gali atskirti, kokie vaikai mokosi ir apskritai koks mokyklos reitingas. Išvada akivaizdi - jau darželio, pradinės mokyklos suole jaunieji Lietuvos piliečiai susiduria su rinkliavomis arba, teisingiau sakant, su pinigų išmušinėjimu

Išmušinėti pinigus padeda ir patys tėvai. Dažniausiai patys pasiūlę perdėtai dideles sumas, jie negali nurimti, kad atsiranda nemokių tėvelių. Viena mama buvo giliai šokiruota, kai klasės tėvelių susikurtame internetiniame forume sulaukė vaiko bendraklasio mamytės laiškelio, kuris tikrų tikriausiai priminė grasinimą: "Pinigus į bendrą sąskaitą pervedė beveik visi tėveliai. Liko tik penki vaikai, už kuriuos dar nėra sumokėta nustatyta suma. Siūlau ilgai nelaukti ir pasikalbėti su tėveliais atskirai. Na, o jeigu ir po pokalbio situacija nepasikeis, teks, matyt, kalbėtis kitokiu būdu". Laiško apačioje prikabinta nuotrauka, kurioje pavaizduoti žmonės su sukruvintais veidais. Nors mama save guodė, kad čia gal viso labo juokeliai, tačiau jai, dar nepervedusiai pinigų į nurodytą sąskaitą, buvo neramu. Mama pasakoja, kad beveik visose diskusijose apie pinigines rinkliavas yra manipuliuojama meile vaikui. Nuolatinis klausimas, - ar jūs nelinkite savo vaikui geriausio? - ją palaužia.

Tuo tarpu tikrai nemaža dalis tėvų yra įsitikinę, kad dovanodami pinigus ar brangias dovanas nevalingai sukuriame nepagarbų, nepartnerišką santykį su mokytoja ir kitu personalu. Taip, mes visi puikiai žinome, kad prižiūrėdamos mūsų vaikus mokytojos ir auklėtojos menkai teuždirba, ir todėl jaučiame pareigą jas paremti, atsidėkoti. Bet bėda ta, kad kai kurie tėvai greitai įsijaučia į labdaringų aristokratų vaidmenį, tokiu būdu suskirstydami mokytojus ir tėvus į "bajorus" ir "vargdienius", nors daugeliu atveju pedagogai mokyklose dirba ne vien tik dėl materialinių paskatų...

Pasak vieno tėvelio, didelės rinkliavos - tai nesolidaru. Yra tėvų, kuriems ir 50 Lt - nemenkas pinigas. Nuomonė, kad "savo vaikui nieko negaila" - klaidinga. Nes juk ir požiūris į tai, kas vaikui svarbiausia, gali būti skirtingas.

Tačiau tėvams viešai apie tai diskutuoti yra labai sudėtinga. Kol įstatymais švietimo įstaigose egzistuojančios rinkliavos nėra nei įteisintos, nei draudžiamos - manipuliuoti tokiomis rinkliavomis visada bus galima. Pvz., vienos mokyklos mokytoja atvirai pasipiktino, kai mama "neapdairiai" atsiklausė, kodėl dar papildomai reikia mokėti, nes ji ir taip savo 2 proc. nuo mokesčių perveda mokyklai.

"Noriu priminti, kad šiais laikais už viską reikia mokėti: ir už geriamą vandenį, ir už klasės valymo priemones, ir už muilą, tualetinį popierių, ir už raštinės priemones, rankšluostinį popierių, šiukšlių maišus, bilietus į teatriukus, planetariumą, muziejus bei transportą, kuriuo vykstame į miesto renginius," - kur nukeliauja tėvelių pinigai, paaiškino mokytoja.

Nepriskiriu sau galių sukurti alternatyvią ir teisingesnę atlygio nustatymo ar perskirstymo sistemą, bet gal būtų teisingiau, jei įstatymdaviai imtų ir pakeistų Konstitucijos 41 straipsnį, įteisindami pinigines rinkliavas švietimo ugdymo įstaigose. Apibrėžta konkreti pinigų suma - kaip mokestis už šiukšlių išvežimą ar šuns laikymą namuose - nebeklaidintų visuomenės ir tėvų naiviais nemokamo mokslo lozungais.

© 2006 „XXI amžius“