Tomas Misiūnas: Ar išgelbės mūsų savivaldą mišri
rinkimų sistema?
|
Arūnas Poviliūnas
|
|
Algis Krupavičius
|
Remiantis įvairių apklausų duomenimis, rinkimai
Lietuvos piliečių nebedomina. Ir ypač - savivaldos rinkimai, kuriuose
gali nedalyvauti apie 40 nuošimčių rinkėjų. Kaip neseniai viename
iš dienraščių rašė žurnalistas Romas Sakadolskis, lapkritį turėtų
būti paskelbti Pilietinės visuomenės instituto užsakytos visuomenės
apklausos duomenys, pagal kuriuos per 60 proc. gyventojų mano, kad
jokia politinė partija neatstovauja jų interesams. Vos po 5 proc.
žmonių tapatinasi su Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga
- gausiausiomis partijomis Lietuvoje.
Vadinasi, partijų svarba visuomenės akyse vis
labiau smunka. Tad ir nenuostabu, kad tiek mažai norinčių ką nors
rinktis per savivaldos rinkimus, nes rinktis galima tik iš partinių
sąrašų.
Kiti savivaldybių tarybų rinkimai planuojami 2007
m. vasarį. Taigi jie jau visai čia pat. Artėjant rinkimams susirūpinę
jų "lankomumu", ir politikai, ir visuomenininkai sukruto siūlyti
rinkėjų "išjudinimo" receptus. Pirmasis, atrodęs ypač realus dėl
nuolatinio plačiosios visuomenės ir Prezidento palaikymo - tai tiesioginiai
mero rinkimai. Formaliai tiesioginius mero rinkimus palaikė ir dauguma
partijų - nuo "darbiečių" iki Liberalų sąjūdžio. Iš esmės jiems
nuosekliai priešinosi tik Tėvynės sąjunga, teigusi, kad tam dar
nepakankamai paruoštos nei mūsų visuomenė, nei įstatyminė bazė,
pro kurios skyles kol kas labai sėkmingai nardo korumpuoti politikai.
Tačiau nepaisant formalaus partijų palaikymo,
politologų vertinimu, tiesioginių mero rinkimų kitąmet vargu ar
sulauksime.
"Tikimybė, kad tiesioginiai merų rinkimai artimiausiu
metu įvyks, vis dar neapibrėžta," - tvirtina politologas Algis Krupavičius.
Jo nuomone, nors šios idėjos šalininkų ir priešininkų Seime yra
apylygiai, sprendimą gali nulemti socialdemokratų skeptiškumas.
"Socialdemokratai, kaip pagrindinė dabartinės
valdžios partija, tiesioginių mero rinkimų idėją jau kurį laiką
vertina skeptiškai. LSDP, atrodo, tenkina status quo, juolab, kad
2002 metų rinkimuose ji gavo daugiausiai - per 330 - mandatų (kiek
daugiau nei 21 proc.)," - rašo A. Krupavičius (A. Krupavičius. Vietos
valdžios rinkimai 2007: klausimų daugiau nei atsakymų, Alfa.lt).
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Sociologijos
katedros vedėjas doc. dr. Arūnas Poviliūnas, "Atodangoms" komentuodamas
idėjas keisti savivaldos rinkimų sistemą, tiesioginius mero rinkimus
vertino gana skeptiškai. Jo nuomone, geresnis ir skaidresnis būdas
"priartinti" valdžią prie žmonių" būtų ne tiesioginiai mero rinkimai,
o mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema - t. y. tokia pati,
kokia dabar yra renkant Seimo narius, kai dalis jų renkami pagal
sąrašus, o dalis - vienmandatėse rinkimų apygardose. A. Poviliūno
nuomone, tokiu atveju į savivaldybės tarybas galėtų būti išrinkta
daugiau vietos lyderių, pažįstamų ir suprantamų vietos bendruomenei
bei gerai žinančių vietos problemas, o ne tik besivaikančių partinių
interesų.
Piliečių santalkos ir Liberalų sąjūdžio keliama
mišrių savivaldybių tarybų rinkimų sistemos idėja buvo gana plačiai
aptarta Seime, bet, atrodo, išgąsdinusi partijas dar labiau nei
tiesioginių merų rinkimų galimybė, šiuo metu yra sparčiai stumiama
į paraštes - t. y. atidedama pavasario sesijai. Būtent taip spalio
pabaigoje pasielgė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
pasiūlęs įstatymų pataisų dėl mišrios rinkimų sistemos įvedimo svarstymą
atidėti iki pavasario.
Politikus esą išgąsdino galimos didelės tokių
rinkimų išlaidos ir - svarbiausia - dėl tokios sistemos menkėjantis
partijų vaidmuo savivaldoje. Politologai taip pat neskubėjo vien
tik girti siūlomos sistemos. Nors, anot jų, ji išspręstų bent keletą
dabartinės sistemos keliamų problemų, tokių kaip teritorinio atstovavimo
nebuvimas, smulkių partijų įvairovė tarybose ir jų negebėjimas susitarti,
bet ir sukeltų daug chaoso bei gerokai padidintų rinkimų išlaidas.
Kai kurie kritikai atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent dėl iš dalies
mažoritarinės Seimo rinkimų sistemos į parlamentą patenka nemažai
marginalinių politikų, neatskaitingų jokiai politinei jėgai ir užsiimančių
daugiau sumaišties kėlimu bei asmeniniais reitingais nei realiu
darbu.
Arūnas Poviliūnas savo ruožtu "Atodangoms" tvirtino,
jog pats po ilgų dvejonių linkęs pripažinti, kad vis dėlto tokios
sistemos reikia, kad tai būtų "gaivaus oro gūsis mūsų savivaldos
sistemoje".
"Šiuo metu savivaldos rinkimai atrodo beviltiškai
ir nuobodžiai, žmonių neįtraukia, o jei rinkimuose dalyvautų vietos
bendruomenių atstovai, manau, tai bent jau padidintų balsuojančiųjų
skaičių", - mano A. Poviliūnas.
Jo nuomone, labai svarbu, kad savivaldos lygmeniu
žmonės atsidurtų arčiau valdžios ir įgytų daugiau galių tvarkyti
savo gyvenimą. Reikia ieškoti resursų sudaryti sąlygas vietos žmonėms
gauti daugiau galių, pasitikėti jais.
O proporcinė rinkimų sistema savivaldybės tarybą,
A. Poviliūno nuomone, pernelyg atitolina nuo tose vietose gyvenančių
žmonių. Esi priverstas balsuoti už partijos sąrašą - ir viskas.
Klausimas, kiek ta partija, už kurią rinkėjas balsuoja, yra susisijusi
su konkrečia žmogaus gyvenama vieta, labai sudėtingas. Nes kiekvienai
partijai pirmiausia rūpi partinis interesas. Todėl mišri savivaldybių
rinkimų sistema būtų geras impulsas suteikti žmonėms vietose daugiau
galios svertų. Jie galėtų matyti, kad tai jie formuoja savo savivaldos
valdžią, kad ją sudaro ne tik partijų sąrašuose siūlomi, bet ir
jų bendruomenių atstovai.
"Man atrodo, partijos neįvertina mišrios rinkimų
sistemos potencialo. Partijos taip elgiasi todėl, kad traktuoja
tokią sistemą kaip grėsmę sau. Žinoma, ciniškai kalbant, partija
- tai organizacija, sukurta valdžiai imti. Jos to nė neslepia. Ir
tokiu atveju mišri rinkimų sistema, žinoma, sukuria daugiau trukdžių
nei, sakykime, tiesioginiai mero rinkimai. Nes meras vis vien išliktų
kontroliuojamas savivaldybės tarybos, t. y. partijų", - pabrėžė
sociologas.
Ir nors šios sistemos kritikai sako, kad ji silpnintų
ir taip silpnas partijas, A. Poviliūno nuomone, šie argumentai neteisingi.
"Tos partijos, kurios yra silpnos, ir susilpnėtų,
o tos partijos, kurios stiprios, manau, sugebėtų pasinaudoti šios
sistemos privalumais, - "Atodangoms" tvirtino A. Poviliūnas. - Konkurencija
visuomet yra naudinga. Kai partija normaliai dirba, tai būtų geras
impulsas jai stiprėti. O jei partija nenusiteikusi realiai dirbti,
o tik manipuliuoja žmonių nuomone - jai tai būtų smūgis žemiau juostos."
"Žinoma, su nauja sistema atsirastų ir papildomos
erdvės manipuliacijoms. Gali išlįsti visiškai netikėtų, neapskaičiuotų
dalykų," - pripažino A. Poviliūnas.
Kita vertus, nuogąstavimai, jog įvedus mišrią
savivaldos rinkimų sistemą turtingesni verslininkai galėtų jų rezultatus
tiesiog nusipirkti, jo manymu, nėra labai pagrįsti, nes verslininkų,
interesų klanai konkuruoja tarpusavyje. Be to, mažesnėse savivaldybėse
žmonės puikiausiai pažįsta vieni kitus, tad perkamo "piaro" poveikis
būtų ne toks jau reikšmingas.
"Gali būti, kad didmiesčiuose mišri rinkimų sistema
iš tiesų gali atnešti daugiau problemų nei nedidelėse apylinkėse.
Kas būdinga mažai bendruomenei - kad ji yra skaidri. Čia žmonės
žino, kas ko vertas. O apie didmiesčius reikėtų galvoti atskirai,
nes didmiesčiuose kandidato, išsikėlusio, kaip sakytume, per vienmandatę,
tu galbūt ir nežinosi, ir rinkėjo nuomonę suformuos žiniasklaida.
Mąstydamas apie mišrios rinkimų sistemos privalumus pirmiausia galvojau
apie tokius nedidelius miestelius, kaip Molėtai, Mažeikiai, - sakė
A. Poviliūnas. - Dar neturiu atsakymų į visus klausimus, bet tam
ir reikia juos kelti, reikia diskutuoti. Nes dabar intelektinis
ginčas nėra prisotintas."
© 2006 XXI amžius
|