Nepasiduoti nei depresijoms, nei agresijoms

Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis

Pamažu į praeitį stumiamas su Valstybės saugumo departamentu ir jo tyrimu Seime susijęs šurmulys paliko daug neatsakytų klausimų. Kam iš tiesų dirba Lietuvos specialiosios tarnybos ir kam jos atsiskaito? Ką daryti, kai tokia struktūra kaip VSD netenka politinio pasitikėjimo ir ar apskritai posovietinėje Lietuvoje galėjo būti suformuotas "švarus" saugumo departamentas? Artėjantys savivaldos rinkimai stumia šiuos klausimus į šoną. Kita vertus, Seime imtasi pakartotinio Juro Abromavičiaus žūties tyrimo. Vienas iš liudijusių - euorpalamentaras prof. Vytautas Landsbergis, į kurį kai kurie kiti liudytojai, tokie kaip liūdnai pagarsėjęs Audrius Butkevičius ir liberaldemokratė Kristina Sudžienė, nurodė kaip į žmogų, galėjusį kita vaga pakreipti to meto įvykius.

"Juro Abromavičiaus nužudymo tyrimas neišvengiamai grąžina į 1993 m. įvykius. Gal ir kiek anksčiau. Tyrimo iniciatorius A. Paulauskas to nenorėjo, siekė atkirsti įvykių grandinę, bet prasidėjus tyrimui visą laiką kalbama bemaž pirmiausia apie Kauno savanorių nepaklusnumo akciją Pakaunėje. Kai kas mėgindavo ir net šiandien mėgina tą keliasdešimties vyrų protestą vadinti "maištu". Taip, jie atsisakė vykdyti ministro įsakymą ir tuo būdu pažemino vieną noriai atsistatydinusį Vyriausybės ministrą; bet kaip tąsyk vadinti ištisos atskaitingos institucijos, VSD, šiandieninį atsisakymą vykdyti aukščiausios valdžios sprendimą? Tikras maištas ir diversija prieš visą valdžios sistemą, ne kitaip, - rašo V. Landsbergis, atsakydamas J. Abromavičiaus žūtį tiriančiai komisijai.

Kaip tvirtina profesorius, jis jau anuomet prognozavo, kad kai išeis Rusijos kariuomenė, Lietuva netaps tuoj saugesnė, o iš pradžių bus net priešingai.

"Tai pasitvirtino, bet politikų valstybiškas protas ir gera valia laimėjo prieš blogąją. Kai kurių veikėjų norimo susirėmimo pavyko išvengti, ir šis incidentas baigėsi taikiai. Ardančios jėgos nusitaikė į kitus taškus, žinomi mėginimai sukelti traukinių katastrofas. Po pusės metų tai ir driokstelėjo Bražuolėje, laimė, be žmonių aukų, kurios buvo numatytos "didžiojo spalio" metinėms Maskvoje. Nelyginant būsimo dar po penkerių metų namų sprogdinimo repeticija. Karinių veiksmų prieš Lietuvą galėjo būti imtasi jau 1994-aisiais."

"Atodangos" paprašė V. Landsbergį trumpai pakomentuoti šiandieninę politinę situaciją.

Kaip vertinate su VSD susijusį skandalą: ar jis buvo žalingas, ar naudingas šalies politinei sistemai ir pačiai VSD?

Kai pasibaigs, pamatysim. Jeigu vėl turėsim tikrą, garbingą VSD. Dalykas tas, kad skandalas nebuvo nei sukeltas, nei primestas. Tiesiog atsiskleidė blogybės.

Ar pritartumėte "Financial Times" išvadai, kad kai kuriose posovietinėse šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje, saugumo struktūras reikia išvalyti iš esmės, faktiškai - formuoti iš naujo? Ar pritariate tokio valymosi vajui Lenkijoje?

Pritariu.

Kaip manote, kas lėmė prezidento Valdo Adamkaus poziciją VSD skandalo metu? Kodėl prezidentas atsisakinėjo bendrauti su NSGK nariais, kodėl po tyrimo jautėsi, kaip pats sako, priblokštas ir įžeistas Seimo narių elgesio?

Prezidento pozicija dėl VSD vadovo visiškai pasikeitė nežinia kodėl. Sunku suprasti atsisakymą susitikti su parlamentarais, sprendžiančiais itin svarbų valstybei klausimą. Arba atsisakymą priimti reikalautą tyrimo medžiagą. Kažkas blogai patarinėjo taip elgtis, stūmė į susipriešinimą su Seimu. Labai panašu į kadaise vieno patarėjo provokuotą konfliktą su Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Nepaisant to, nepastebėjau, kad Seimas arba rimti jo nariai įžeidinėtų Prezidentą.

Ar Jums atrodo įtikinama, kad egzistuoja žiniasklaidoje dažnai linksniuojamas "valstybininkų" klanas, ir jei taip - tai kokie galėtų iš tiesų būti jo tikslai? Gal tiesiog "norėta kaip geriau"?

Yra nauja ciniška nomenklatūra, gebanti solidariai suglausti gretas ir pulti kitaminčius, kautis dėl politinės kontrolės ir valdymo. Toks vienos grupės monopolis nebūtų "kaip geriau", juolab kai elgesys nespindi padorumu.

Konservatoriai prabilo apie atlyginimą žalos, patirtos Sausio 13-ąją. Ar realiai tikite, kad Rusija gali tapti valstybe, atlyginsiančia tokią žalą?

Gali. Gali ir turi. Kadangi turi, tai gali. Kada nors tapti žmoniška valstybe ir atlyginti nuo jos nukentėjusiems.

Kaip manote, ar kalbos apie dvipartinę sistemą, pasigirdusios po to, kai Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius sugebėjo susitarti dėl mažumos vyriausybės palaikymo, turi pagrindo? Ar Jums, kaip politikui, tokia sistema Lietuvoje būtų priimtina?

Dvipartinė sistema ir dabar yra, tik maskuojama didesniu skaičiumi įvairaus atspalvio nomenklatūrinių kapitalistinių kairiųjų partijų. Jei iš jų vis dėlto iškiltų vėl tikra europinė socialdemokratija, kadaise komunistų sunaikinta, o dabartinė bedvasė "bala" netektų reikšmės, tai tradicinio, klasikinio modelio dvipartinė sistema - su jau dabar aiškia centro dešine - būtų Lietuvai labai naudinga.

Kokius tris pagrindinius tikslus iškeltumėte savo partijai artimiausiu metu? O Lietuvai?

Partijai - elgtis pagal sąžinės išpažįstamą, nebūtinai žodžiais deklaruojamą, moralinę tapatybę. Plėsti sampratą, kad tai universali vertybė, kuria verta persiimti kuo plačiau. Visuomenėje ugdyti ir plėsti savivoką, kad esame labai netobuli ir turim norėti keistis.

Lietuvai - liautis girtauti. Liautis egoistiškai žiaurėti ir nepasiduoti nei depresijoms, nei agresijoms (artimųjų arba atsitiktinėje aplinkoje). Puoselėti meilę, ypač vaikams, kurie vėl būtų mūsų gyvenimo prasmė.

© 2007 „XXI amžius“